Nuomonės

2020.08.09 10:25

Eliza Ožeškova – lenkų pozityvizmo lyderė, kritikavusi žydų gyvenseną, uždarumą ir sionizmą

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2020.08.09 10:25

Ilgus šimtmečius gana plačiai paplitęs neigiamas požiūris į žydus Europoje buvo perteiktas ir įvairiuose menuose. Poemose, novelėse, libretuose, piešiniuose ar skulptūrose kuriami žydų personažai ne tik atspindėjo nemažos dalies krikščioniškos visuomenės požiūrį į žydus, tačiau taip pat jį reprodukavo ar kūrė.

Džefris Čoseris (1343–1400), Viljamas Šekspyras (1564–1616), Broliai Grimai, Volteras (1694–1778), Čarlzas Dikensas (1812–1870), Onorė de Balzakas (1799–1850), Richardas Vagneris (1813–1883), Nikolajus Gogolis (1809–1852), Ivanas Turgenevas (1818–1883), Fiodoras Dostojevskis (1821–1881), Virdžinija Vulf (1882–1941), o Lietuvoje – Motiejus Valančius (1801-1875) ir Vincas Kudirka (1858–1899), – savo kūryboje, mažų mažiausiai, bent jau perteikė neigiamus stereotipus apie žydus.

Tą patį darė ir nesuskaičiuojama gausybė dailininkų ir skulptorių, kurių darbus vis dar galima pamatyti daugumoje Europos šalių.

Su Apšvietos epochos pradžia radosi vis daugiau teigiamų arba objektyvesnių krikščionių sukurtų žydų personažų. Turbūt garsiausias tokių personažų kūrėjas buvo Gotholdas Efraimas Lesingas (1729–1781). Jo pjesėse yra kritikuojami antižydiški sentimentai, o jų pagrindiniai veikėjai yra dori ir garbingi žydai.

Rytų Europos literatūroje tokie pozityvūs žydų įvaizdžiai radosi 19 a. antroje pusėje. Pavyzdžiui, lenkai pozityvistai Aleksandras Sventochovskis (1849–1938), Boleslovas Prusas (1847–1912) ir Klemensas Šanevskis (pseud. Junoša; 1849–1898) kritikavo antižydiškas pozicijas ir kūrė pozityvius žydų personažus.

Tačiau daugiausiai dėmesio žydų temai skyrė viena lenkų pozityvizmo lyderių – Eliza Ožeškova (1841–1910). Jos vardu anksčiau buvo pavadinta maža gatvelė esanti šalia Gedimino pr. 9 pastato.

Ožeškova parašė 30 novelių, virš šimto apybraižų ir apsakymų. Jos tekstuose buvo aptariamas lenkų dvarininkijos ir inteligentijos gyvenimas okupuotoje Lenkijoje, moterų teisių klausimai. Ožeškova taip pat labai didelį dėmesį skyrė ir žydų kultūrai (buvo pramokusi jidiš ir hebrajų kalbas), istorijai ir to laikmečio problemoms. Jas rašytoja analizavo ne tik novelėse, bet ir spaudoje pasirodžiusiuose straipsniuose.

Dvi novelės, per du pagrindinius herojus žydus, išskirtinai analizavo žydų bei lenkų santykių ir „žydų gatvės“ problemas. Tie personažai buvo Elis Makoveris (Eli Makower; 1874) ir Mejeris Ezofovičius (Meir Ezofowicz; 1878).

Elis Makoveris ilgai mėgino įsigyti užstatytą lenko dvarą ir kuomet jam nebeliko jokių kliūčių tai padaryti, jis atsisakė įgyvendinti savo siekius. Makoveris suprato , kad lenkų požiūris į tokį sandorį bus neigiamas ir dėl to kentės žydų įvaizdis.

Iškeldamas lenkų ir žydų santykių gerovę aukščiau asmeninių interesų, jis iš esmės atsisakė pasipelnyti iš gerbiamo lenko nesėkmės ir apskritai nekonkuruoti ekonominėje srityje. Atsidėkodamas dvarininkas lenkas pažadėjo Makoveriui pasirūpinti jo vaikų išsilavinimu ir supažindinti juos su „lenkiškumu“.

Ožeškova taip pat aprašė ir žydų visuomenės gyvenimą tarp tradicionalizmo ir modernizmo. Jaunasis Mejeris Ezofovičius išgalvotame Lenkijos mietelyje Šibove siekė modernizuoti žydų visuomenę, kelti jos tarpe Apšvietos idėjas, kritikavo žydų ortodoksų ir tradicionalistų uždarumą, jų archajiškus papročius. Jam oponavo garsi Šibovo giminė – tradicionalistai Todrosovai.

Ezofovičius šią kovą lyg ir pralaimėjo, nes galiausiai buvo atribotas nuo žydų bendruomenės iš išmestas iš miestelio. Tačiau iš tiesų jis buvo herojus, mat jis buvo teisus – Ezofovičiaus idėjomis patikėjo jaunoji Šibovo karta.

Ožeškova kritikavo tradicinę žydų gyvenseną, uždarumą, o taip pat ir sionizmą. Ji manė, kad žydai turėtų asimiliuotis ir kultūriškai tapti lenkais – tai turėjo būti kelias į taikų sugyvenimą. To siekė ir jos herojai.

Ožeškovos vardu yra pavadinta viena pagrindinių Kauno miesto gatvių. Tiesa, rašytojos pavardė suteikiant jos vardo pavadinimą gatvei buvo sulietuvinta.

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania

Populiariausi