Nuomonės

2020.07.11 16:27

Benas Lyris. Dievo karalystės grūdas

Benas Lyris, kunigas ir poetas2020.07.11 16:27

Sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba palyginimais. Jis sako: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio ir atskridę paukščiai juos sulesė“.

Kiti gi grūdai nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie greitai sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, nudžiūvo. Kiti krito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos.

Dar kiti grūdai krito į gerą žemę, todėl davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, o dar kiti trisdešimteriopą grūdą. Jėzaus kalbėjimas palyginimais iš tikrųjų atskleidžia žmonėms labai paprastą slėpinį. Tai, kad priverčia žmones mąstyti, jis nesiekia pateikti teisingo atsakymo ir iš karto priversti eiti tuo keliu.

Jėzus siekia, kad žmonės pamąstytų apie gilesnius dalykus. Jis siekia, kad atsakymus, iš tikrųjų, su džiaugsmu jie surastų patys. Šio sekmadienio Evangelijoje mes matome Jėzų, kuris savo dosnia ranka sėja, sakytume, Dievo karalystės grūdą, Dievo žodžio grūdą. Ir tie vaisiai iš tikrųjų pasiekia tuos, kurie girdi jo žodį, kurie atsiveria jam, kurie priima jį, kurie tampa jam atviri.

Linkiu sau ir tau, kad iš tikrųjų ne tiktai ieškotume Evangelijoje moralo ar kažkokio tai pamokymo, bet, pirmiausia, labai intymaus tikro Dievo prisilietimo prie mūsų gyvenimo.

Tačiau kuomet reikia ieškoti Gerosios Naujienos, tai mes iš tikrųjų privalome suprasti, kad Evangelija ir yra Geroji Naujiena. Tai nėra moralų rinkinys ar pamokslų rinkinys. Ir gražiausia, turbūt, šio sekmadienio Gerosios Naujienos žinia yra ta, kad tik Dievas taip gali – jis investuoja visą save į pasaulio akimis nevertus ir net negabius. Jis investuoja save ne į centrinius žmones, ne į svarbiausius žmones, bet į pakraščius.

Dievas beria savo meilę, savo žodį, savo pasitikėjimą su viltimi, trokšdamas iš tikrųjų atiduoti visą save. Ir tiems, kurie tarp erškėčių, ir tiems, kurie neturi gilesnių žemės paviršių, ir ant uolų. Jėzaus žvilgsnis į žmogų, šia prasme, visada yra pasitikintis. Jis dovanoja save tam, ir dovanoja visą save, kad žmogus atrastų jo meilės gylį, ir atrastų Dievo savęs dovanojimą, atpažintų įeinantįjį savo gyvenime.

Tegul šio sekmadienio Evangelija paliečia kiekvieną mūsų širdį. Mes visi iš tikrųjų suprantam ir žinom, kad klausyti Dievo žodį ne visada yra lengva. Tačiau viskas prasideda nuo pasiryžimo, kuomet mes bent atsiveriame Jam.

Gerosios Naujienos žinia yra ta, kad tik Dievas taip gali – jis investuoja visą save į pasaulio akimis nevertus ir net negabius.

Linkiu sau ir tau, kad iš tikrųjų ne tiktai ieškotume Evangelijoje moralo ar kažkokio tai pamokymo, bet, pirmiausia, labai intymaus tikro Dievo prisilietimo prie mūsų gyvenimo. Dievas visada atiduoda save visą. Jam nėra gerų ar blogų žmonių, jam yra kiekvienas pats svarbiausias. Ir tas, kuris atpažįsta jį kaip patį svarbiausią savo gyvenime, neša jo širdį – Mokytojo širdį į savo gyvenimą.

Toks žmogus dovanoja širdį kitiems žmonėms, kuriuos sutinka. Dovanoja patiems svarbiausiems, ne tiems, kaip nurašytiems, ne tik tiems, kurie, sakytume, yra centruose, bet ir periferijoje esantiems žmonėms. Jis perima Jėzus mąstyseną ir daro pasaulį panašų, perkeisdamas jį meile.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt