Nuomonės

2020.06.07 18:17

Jurga Tvaskienė. Ko išsigando „valstiečiai“

Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė, LRT.lt2020.06.07 18:17

Teisėsaugininkų žygis prieš asocijuotų struktūrų vadovus – pirmas tokio masto skandalas nuo 2004-ųjų, kai Specialiųjų tyrimų taryba (STT) rinkimų priešaušryje atliko kratas keturių didžiųjų partijų būstinėse. Eligijaus Masiulio dėžutės istorijos nėra net ko lyginti – ten iš karto buvo aišku, kas, kam ir daugmaž už ką atsilygina.

Birželio pradžioje teisėsaugininkams sulaikius Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą Mantą Zalatorių (abu šiuo metu jau laisvėje) buvo paskelbta, kad tokių veiksmų imtasi atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Tačiau suprasti, kas ką veikė ar paveikė, iš teisėsaugininkų paaiškinimų buvo vargiai įmanoma.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pirmąją dieną kartojo, kad pats savaime atstovavimas asociacijai nėra blogis, o „bankų mes tikrai nekaltiname“. STT vadas Žydrūnas Bartkus antrino: kol kas neturima jokių duomenų apie tai, kad į nusikalstamą schemą būtų įtraukti Seimo nariai, kaip ir apie tai, jog dėl asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai, veiklos būtų priimti neteisėti teisės aktai.

Tai kas buvo bandomas paveikti kyšiu, kas buvo perkamas, kokie dokumentai klastoti? Pirmąją skandalo dieną dėmesys koncentruotas į 2019 metų pabaigoje svarstytą 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, taip pat ir į įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Kitą dieną paviešinta įdomesnė žinia: viešu pareiškimu STT informavo, esą, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galėjęs paimti kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų ir už neteisėtą atlygį organizuoti „tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją“. Taip esą siekiant pašalinti R. Masiulį iš ministro posto. Kurio šis, kaip žinia, aktyviai pritariant valdančiųjų lyderiui Ramūnui Karbauskiui ir nesipriešinant premjerui Sauliui Skverneliui, neteko praėjusį rugpjūtį.

Nuo kada specialiosios tarnybos, pasitelkusios 100 pareigūnų, tiria liežuvavimo istorijas (nes tol, kol apkalbų faktas netapo teisėsaugos tyrimo objektu, tai ir tėra liežuvavimas) – tai atskira istorija. Tačiau valdančiųjų reakcija į šią žinią – labai įdomi.

Tą pačią pirmąją skandalo dieną „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis savo papratimu dar bandė kamuoliuką atmušti į tų blogų blogų konservatorių pusę. Įtaka Seime svarstomiems projektams galėjo būti bandoma daryti nebent per opoziciją, sakė jis.

Nuo kada specialiosios tarnybos, pasitelkusios 100 pareigūnų, tiria liežuvavimo istorijas (nes tol, kol apkalbų faktas netapo teisėsaugos tyrimo objektu, tai ir tėra liežuvavimas) – tai atskira istorija. Tačiau valdančiųjų reakcija į šią žinią – labai įdomi.

O jau ketvirtadienį Seimo „valstiečiai“ raštu kreipėsi į STT, prašydami paaiškinti teiginius, esą V. Sutkus galėjo veikti buvusio susisiekimo ministro R. Masiulio atleidimą. O kartu bandydami nuneigti viešus svarstymus, kad kartu su verslo atstovu, siekdami buvusio ministro galvos, galėjo veikti jie – valdantieji. Nes R. Karbauskio skelbtų „epizodų“ apie R. Masiulį, su kuriais jis žadėjo keliauti po Lietuvą (tik koronavirusas sutrukdė), ir kurių tirti nesiėmė ta pati STT, kai kas vis dėlto nepamiršo.

Todėl „valstiečiai“ ir jų lyderis R. Karbauskis, artėjančių Seimo rinkimų kampaniją akivaizdžiai grindę išradingomis manipuliacijomis politinių oponentų atžvilgiu, dabar tvirtina siekiantys užkirsti kelią tam, kad „valdantiesiems oponuojantys politikai prieš rinkimus nemanipuliuotų šia (galima suprasti, sandorio dėl R. Masiulio atleidimo) tema ir STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu“.

Taigi, ši tema. Suskaldykime ją epizodais, kaip mėgsta R. Karbauskis.

Epizodas I. R. Masiulis ir „valstiečiai“. Vieni kitiems visai tiko, ypač deklaruotos profesionalų Vyriausybės kontekste. Didžioji įtampa kilo po LRT Tyrimo, atskleidusio, kad valstybinio Klaipėdos jūrų uosto vadovui Arvydui Vaitkui pernai apsisprendus kandidatuoti į Klaipėdos miesto tarybą „valstiečių“ sąraše, šios partijos rinkiminę piniginę dosniai papildė maksimalios tame pačiame uoste veikiančių privačių kompanijų vadovų ir susijusių asmenų aukos. Piką skandalas pasiekė, kai ministras R. Masiulis apsisprendė atleisti rinkimus pralaimėjusį ir toliau uoste tvarkytis siekusį A. Vaitkų.

Ministras argumentavo paprastai: „Tai yra tiesioginis konfliktas, ir gali mesti šešėlį. Aš jam sakiau, kad negalima su įmonėmis dalyvauti rinkimuose“. Po kurio laiko R. Masiulio argumentus patvirtino ir teismas.

O pats R. Masiulis dar tuo metu užsiminė žinantis, kad toks sprendimas jam pačiam gali kainuoti susisiekimo ministro kėdę, nes R. Karbauskis yra išreiškęs paramą A. Vaitkui. Ir palaukti tereikėjo kelis mėnesius: po prezidento rinkimų perstumdant kėdes Vyriausybėje, R. Masiuliui vietos joje nebeliko.

„Valstiečiai“ kartoja: ministras buvęs atleistas ne dėl A. Vaitkaus, bet dėl negebėjimo susitvarkyti su žvyrkelių asfaltavimo programa bei kitomis susisiekimo ministrui pavestomis užduotimis. Tai štai:

Epizodas II. R. Masiulis ir kelininkai. Su kelininkais R. Masiulis susikirto tik pradėjęs vadovauti Susisiekimo ministerijai. 2017-ųjų birželį jis paskelbė, kad bent trejus metus kelių statytojai „plonino“ kelius, taip nuo vieno kilometro užsidirbdami daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

Po metų pats R. Masiulis prabilo apie neva išgirstą verslo organizacijų (kontekste šmėžavo V. Sutkus) grasinimą – kalba ir vėl sukosi apie atsakomybę dėl blogai nutiestų kelių.

Būtent dėl šios srities jau nuimtam ministrui priekaištus žėrė ir valdančiųjų lyderis R. Karbauskis. Pasak jo, R. Masiulis visiškai nekontroliavo padėties. O štai naujasis ministras Jaroslavas Narkevičius, pasak „valstiečių“ vadovo, žvyrkelių asfaltavimo ėmėsi iš esmės – kas savaitę domisi šia programa.

Ir štai pernai rudenį Lietuvos verslo konfederacijos surengtoje spaudos konferencijoje prieš žurnalistus susėdo trise: organizacijos vadovas V. Sutkus, su „valstiečiais“ kandidatavęs buvęs uosto vadovas A. Vaitkus ir tuometinis asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos narys Virgaudas Puodžiukas. Diskutavo apie situaciją transporto sektoriuje, aptarė susisiekimo ministrą J. Narkevičių (stebuklų tikėtis neverta, nes daugiausia nuveikti gali ne ministras, o profesionalai).

Netrukus po to V. Puodžiukas tapo susisiekimo viceministru. O ministras J. Narkevičius iškeliavo į V. Sutkaus vadovaujamos asociacijos kartu su ambasada suorganizuotą Lietuvos ir Baltarusijos transporto forumą Minske. Nuo ten prasidėjo J. Narkevičiaus nemalonumai dėl kotletų. Paskui ir dėl kur kas rimtesnių problemų – pavyzdžiui, namo renavacijos atkatų pinigais, nes priešingai nėra įrodyta.

LRT Tyrimų skyriui paviešinus šią istoriją, J. Narkevičių ginantis R. Karbauskis užsipuolė ne tik žurnalistus, bet ir Prezidentūrą. Šalies vadovui, kuris atsisako įsileisti susisiekimo ministrą per slenkstį, tiesioginių priekaištų nebuvo. Bet kaltinimų įtakos darymu sulaukė jo patarėjai, pirmiausia – Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Darius Kuliešius.

Praėjo vos dvi savaitės, ir teisintis dėl įtakų buvimo ar nebuvimo tenka pačiam „valstiečių“ vedliui. Jo paaiškinimai, kad verslininkų interesus atstovaujantis V. Sutkus, vos prieš dvejus metus teikęs apdovanojimą premjerui Sauliui Skverneliui, o pernai – tuometiniam „valstiečių“ ūkio ministrui, dabartiniam eurokomisarui Virginijui Sinkevičui, Seimo „valstiečių“ frakcijoje „nebuvo laikomas įtakingu ar autoritetingu žmogumi“, o sprendimus dėl R. Masiulio valdantieji priiminėjo „nepadedami jokių Sutkų“, skamba ne itin įtikinamai. Ypač tuo metu, kai STT šioje byloje daro dokumentų poėmius Seime ir į apklausas kviečia valdančiųjų žmones.

Taip pat skaitykite

Populiariausi