Nuomonės

2020.05.23 12:18

Mykolas Drunga. Vokietija rodo pavyzdį

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.05.23 12:18

Koronavirusas supurtė Vokietijos politiką“ – tokiu pavadinimu dienraštis „New Tork Times“ paskelbė pokalbį su savo biuro Berlyne viršininke Katrina Bennhold apie tai, kaip koronaviruso krizė pakeitė Vokietijos politinį peizažą, išvesdama kraštutinę dešinę iš rikiuotės.

„Vokietijos priemonės infekcijos plėtrai suvaldyti ir atsargus, laipsniškas šalies atvėrimas karantinui einant pabaigos link – tai pavyzdingas, mokslo diktuojamas būdas su krize dorotis.

Vis dėlto kažkas per šią pandemiją įvyko su kraštutinės dešinės partija Alternatyva Vokietijai: jos reitingai kai kuriose apklausose nusmuko. Kaip tai paaiškinti?“ – klausė bosnių kilmės „New York Times‘o“ žurnalistė Melina Delkič Berlyno biuro viršininkės Katrinos Bennhold, o ši atsakė taip:

„Pandemija šią partiją marginalizavo, t.y. padarė nereikšmingą. Vasario mėnesį vykę rinkimai palyginti nedidelėje Rytų Vokietijos žemėje parodė, kokia stipri ir ardanti Alternatyva Vokietijai buvo tapusi – ji net privertė pasitraukti Angelos Merkel pasirinktą įpėdinę.

Bet tada smogė pandemija – ir viskas pasikeitė. Alternatyvos Vokietijai naratyvas nebeįtikino. O tam buvo trys priežastys.

Pirma, Angela Merkel suprato padėtį ir ja guviai pasinaudojo. Jos vadovaujama vyriausybė iš esmės sugebėjo išvengti tokios katastrofos, kokia išsirutuliojo kaimyninėse šalyse.

Jos pritarimo reitingai siūbtelėjo į viršų – ir tai vadovė partijos, dar ne taip seniai numurkdytos į reitingų žemumas. Užtat sunku buvo kanclerę A. Merkel pulti, kai 80 procentų viešosios nuomonės ją palaikė.

Antra, Alternatyvos Vokietijai rūpimi klausimai – ypač migracija – nebebuvo tokie aktualūs.

Trečia, Vokietijos vyriausybė šios sveikatos krizės kontekste darė nemažai tų pačių dalykų, kurių kaip tik ragino imtis Alternatyva Vokietijai.

Taigi, staiga A. Merkel ėmė uždarinėti sienas – ji tapo stiprios nacionalinės valstybės emblema.

Bet ar tai tęsis?

Alternatyva Vokietijai jaučiasi patvirtinta ir bando apsukti A. Merkel politiką savo naudai sakydama: „Žiūrėkite, galima užverti sienas, realiai veikiantis faktorius čia yra nacionalinė valstybė, o ne Europa ir ne pasaulis“.

Pirma, Angela Merkel suprato padėtį ir ja guviai pasinaudojo. Jos vadovaujama vyriausybė iš esmės sugebėjo išvengti tokios katastrofos, kokia išsirutuliojo kaimyninėse šalyse.

Tikrasis išbandymas bus nuotaikos Vokietijoje po ekonominės krizės, kuri tik ką prasidėjo, Kraštutinė dešinė tikisi koliapso, o vyriausybė meta pinigus tam, kad tokio nebūtų.

Pavyzdžiui, vyriausybė įvedė trumpalaikę darbų programą, pagal kurią darbdaviai gali sumažinti darbo valandas, o valstybė darbdaviams ir darbuotojams padengia dalį skirtumo.

Kaip Vokietijai pavyko įgyvendinti ir karantiną, ir jo švelninimą?

Sėkmę tvarkantis su šia pandemija lėmė kai kurių svarbių dalykų suderinimas – pvz., jau anksčiau egzistavusi stipri sveikatos apsaugos sistema sujungta su apdairiu vadovavimuisi mokslu.

Angela Merkel pradėjo labai anksti konsultuotis su mokslininkais, iš karto sudarė sąlygas žmonių testavimui ir tada derino veiksmus su žemių ministrais. Visą laiką jautėsi vienybė.

Tikrasis išbandymas bus nuotaikos Vokietijoje po ekonominės krizės, kuri tik ką prasidėjo, Kraštutinė dešinė tikisi koliapso, o vyriausybė meta pinigus tam, kad tokio nebūtų.

Atsivėrimas vyksta fazėmis. Šį mėnesį A. Merkel perdavė jį žemėms. Pirmiausia atsidarė parduotuvės ir kai kurios mokyklos. Praėjusią savaitę Berlyne, kur aš gycvenu, atsidarė restoranai, ir tai pasijuto kaip didis momentas“, - kalbėjo „New York Times“ biuro Berlyne vadovė Katrina Bennhold.

Angela Merkel sulaukė pagyrų ir už tai, kad pritarė „siūlymui įsteigti atkūrimo fondą su 500 milijardų eurų – tai svarbus proveržis už didesnį solidarumą tarp Europos Sąjungos šalių-narių“, - rašė Londono dienraštis „Financial Times“ ir pridūrė:

„Berlynas ilgai priešinosi prancūzų siekiui plačiau pasidalyti finansine našta. Tai, kad kanclerė Angela Merkel dabar pritaria smarkiai krizės paliestiems regionmams pervesti stambią finansų paramą, yra reikšminga nuolaida, kuri adekvati krizės rimtumui“, – teigė britų laikraštis.

„Tai Europos Sąjungai milžiniškas žingsnis“, džiaugėsi ir Vienos dienraštis „Standard“: „Vokietijos ir Prancūzijos proveržis kurti atstatymo fondą koronaviruso krizei įveikti bus kelrodis integracijai. Tai be jokios abejonės aišku jau šiandien, nors daugelis detalių dar neaptartos.

Šiuo planu averiamos durys kažkam naujo, kas nuo įnašų iš nacionalinių biudžetų priklausomai Europos Sąjungos politikai ligi šiol buvo neįsivaizduojama“, - rašė Austrijos sostinės laikraštis.

Pasak Kopenhagos dienraščio „Politiken“, „Vokietija nusipelnė daug pagyrų, kad sutiko į svarstykles įmesti savo aukštą kreditingumą kaip garantiiją Europos atkūrimo fondui. Pietų europiečiai tam vargu ar prieštarauas, tačiau kai kurios šalys, kaip pvz., Danija, laikosi skeptiškai.

Bet tai trumparegiška ir neprotinga. Patirtis iš finansų krizės gąsdina, kai Graikija dėl Europos Sąjungos spaudimo buvo įstumta į recesiją. Mes negalime sau leisti šitą klaidą pakartoti, - teigė Danijos sostinės laikraštis.

Dauguma kitų Europos laikraščių, įskaitant Frankfurto „Rundschau“, Halės „Mitteldeutsche“, Karlsrujės „Badische Neueste Nachrichten“, Briuselio flamandišką dienraštį „Tijd“ ir Prahos „Hospodarske Noviny“ E. Macrono ir A. Merkel proveržį taip pat įvertino teigiamai.

Tačiau būta ir abejojančių balsų. Štai Kelno dienraštis „Stadt-Anzeiger“ būgštavo, kad „didžiausią pasipriešinimą A. Merkel ir E. Macronas gali patirti savo pačių šalyje, kur populistai moka skepsį dėl Europos visada prijungti prie susirūpinimo savo pačių pinigine.

Juk kaip tik koronaviruso krizė pirštu prikišamai parodė, prie ko grįžimas prie nacionalinės valstybės gali privesti: uždarytos sienos ir nutrauktos pristatymo grandinės ne tik nepatrauklios, bet ir ekonomiškai kliudančios“.

Amsterdamo dienraštis „Telegraaf“ piktai pažymėjo, jog „Vokietija ir Prancūzija ne vienintelės valstybės, kurios Europos Sąjungoje sprendžia, ką reikia daryti. Užtat Nyderlandai ir kitos šalys, kurios taip pat nusistačiusios prieš „už dyką“ dalijamus pinigus, turėtų šiuo klausimu nepasiduoti“.

Neigiamai apie šį ketinimą pasisakė ir Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis „Allgemeine“. Jo nuomone, siūlomas „fondas, iš kurio pinigai pradėtų anksčiausiai tekėti tik 2021 m., tarnautų ne tiek tiesiogiai krizės naštai sumažinti, kiek kažkokiam abejotinam atkūrimui finansuoti.

Kitaip nei sunkūs karai koronaviruso krizė nesugriovė fabrikų, staklių, mašinų ir infrastruktūros, kurias reikės atstatyti. Iš tiesų čia esmė yra tik silpnai augančių ekonomikų atgaivinimas per pinigų iš Briuselio mobilizavimą“, - rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.