Nuomonės

2020.05.17 15:02

Dažnai „knygos tauta“ vadinami žydai daug dėmesio skyrė religiniam mokslui

Dažnai „knygos tauta“ vadinami žydai iš tiesų daug dėmesio skyrė religiniam mokslui, religijos ir tradicijos šaltinių – Toros ir Talmudo – studijoms. Tradicinėje žydų bendruomenėje šiuos tekstus ir jų komentarus hebrajų kalba turėjo mokėti skaityti vyrai, o moterys dažniausiai skaitė Biblijos vertimą į jidiš kalbą, kitą joms pritaikyta religinę, o vėliau ir grožinę literatūrą.

Grupė tėvų arba bendruomenė samdydavo mokytojus – melamedus (hebr. melamed, מלמד, liet. mokytojas) – kurie pradinėse mokyklose, vadintose chederiais, mokydavo vaikus skaityti, religijos pradmenų. Daugiausiai chederiuose mokėsi berniukai, o mergaitės lavinosi namuose. Sulaukę 13-os metų, gabesni berniukai, kuriuos išlaikė tėvai arba bendruomenė, į Torą ir Talmudą toliau gilindavosi ješivose (hebr. ješive, ישיבה) – aukštesnio lygmens religinėse mokyklose.

19 a. pradžioje, o ypač antrojoje pusėje ir 20 a. pradžioje, vis daugiau žydų vaikų pradėjo mokytis pasaulietinėse mokyklose arba mokyklose, kuriose buvo mokomasi ir pasaulietinių dalykų (pvz. matematikos, nežydų kalbų). Amžių sandūroje kilę politiniai žydų judėjimai – ypatingai sionizmas ir bundizmas – padarė įtaką ir mokykloms.

Steigėsi mokyklos su hebrajų, jidiš ar lokaliomis ne žydų dėstomosiomis kalbomis, o į jas mokytis vaikus siuntę tėvai atliepė ne tik į kasdienybės poreikius, bet ir politinius įsitikinimus.

Tarpukario Lietuvoje kūrėsi įvairios švietimu besirūpinančios draugijos, kurios steigė mokyklas. Sionistinė „Tarbut“ (hebr. תרבות) draugija įkūrė didžiausią pasaulietinių mokyklų tinklą – 3-čiojo deš. viduryje draugija kuravo apie pusę visų žydų mokyklų Lietuvoje. Joje buvo dėstoma hebrajų kalba.

Taip pat hebrajiškas, bet religinės pakraipos mokyklas kūrė draugija „Javnė“ (hebr. יבנה). Daugiausiai jos mokyklose buvo mergaičių, nes tradicinio gyvenimo vertybes puoselėję tėvai berniukus ir toliau leisdavo mokytis chederiuose ir ješivose. Mokyklas jidiš dėstomąja kalba steigė „Kultur lige“ (jid. קולטור ליגע, liet. Kultūros lyga) draugija.

Pradinės Talmud-Tora mokyklos daugiausiai buvo skirtos našlaičiams ar berniukams iš nepasiturinčių šeimų. Jos buvo tiek švietimo, tiek paramos įstaigos, išlaikomos iš aukų, rinkliavų, valstybės biudžeto skiriamų lėšų ar padienių jų auklėtinių darbų.

Šiame 1884 m. statytame pastate iki Antrojo pasaulinio karo veikė būtent tokia – Talmud-Tora – mokykla. Pastato statybas finansavo turtingasis odų fabriko Šiauliuose savininkas Chaimas Frenkelis (1857-1920). 19 a. pabaigoje šioje mokykloje mokėsi apie 300 moksleivių. Trečdalį jų mokykla ir maitindavo, ir rengdavo.

Po Antrojo pasaulinio karo čia taip pat buvo atidaryta mokykla, tačiau joje mokėsi tik viena žydė. Tai buvo Anita – nuotraukoje ji antra iš kairės, priekinėje eilėje.

Šiandien pastatas yra renovuotas. Jame veikia Tolerancijos centras, įsikūrusi Ukmergės rajono žydų bendruomenė.

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania