Nuomonės

2020.05.20 18:02

Jonathanas Boydas. „Brexitas“ ir koronavirusas: šansas Lietuvos universitetams

Dr. Jonathanas Boydas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. dėstytojas ir Pramoninių technologijų valdymo programos vadovas2020.05.20 18:02

Norinčiųjų studijuoti Lietuvos universitetuose skaičius pastaraisiais metais sumažėjo trečdaliu. Šiuo metu, kai „Brexitas“ ir koronavirusas apribojo studentų mobilumą ir jų šeimų finansines galimybes, Lietuvos universitetai turi galimybę pritraukti daugiau studentų iš Lietuvos.

Lietuvos universitetų administratoriai neturi kitų išeičių kaip tik susitaikyti su liūdna realybe – dėl demografinių pokyčių juose studijuoti norinčių šalies gyventojų kasmet mažėja.

Laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m. norinčiųjų mokytis bakalauro programose Lietuvoje skaičius sumenko trečdaliu.

Visgi šalies demografinė situacija tėra viena iš priežasčių. Neįtikėtinai didelis studentų iš Lietuvos skaičius – daugiau kaip 10 tūkst. kasmet – pasirenka mokytis užsienio aukštosiose mokyklose.

Koronavirusas, kainos ir sienos

Šiuo metų laiku tūkstančiai Lietuvos abiturientų ir jų tėvų užduoda sau vieną ir tą patį klausimą – ar vertėtų studijuoti užsienyje ir jei taip, tai kur.

Tačiau per pastaruosius porą mėnesių įprastas argumentų „už“ ir „prieš“ svarstymas gerokai pasikeitė ir, greičiausiai, toliau keisis.

Iš vienos pusės, koronaviruso pandemija ir ją lydėjusios Europos šalių taikomos karantino priemonės turi tiesioginės įtakos dviem svarbiausios mokymosi užsienyje sąlygoms: mobilumui ir prieinamumui.

Mobilumas, t. y. studentų galimybės nuvykti į pasirinktą mokymosi įstaigą ir grįžti namo, šiuo metu yra labai ribotos ir vargu ar normalizuosis iki rudens semestro pradžios, o keliavimo ribojimai gali užsitęsti ir iki pirmųjų kitų metų mėnesių.

Su kelionėmis į užsienį siejama ir daugiau rizikų, pavyzdžiui, prievartinė saviizoliacija, atvykus į užsienio valstybę ir grįžus į Lietuvą.

Iš vienos pusės, koronaviruso pandemija ir ją lydėjusios Europos šalių taikomos karantino priemonės turi tiesioginės įtakos dviem svarbiausios mokymosi užsienyje sąlygoms: mobilumui ir prieinamumui.

Be to, neaišku, ar ateityje pigių skrydžių bendrovės galės pasiūlyti tuos pačius maršrutus, prie kurių lietuviai buvo pripratę, nes labai gali būti, kad jų vietoje kai kuriuos iš šių maršrutų aptarnaus vietinės bendrovės, negalėsiančios garantuoti tiesioginių reisų už nedidelę kainą.

Nerimą kelia ne tik ribotas mobilumas, bet ir ekonominiai pandemijos padariniai. Nedarbo lygis Lietuvoje auga susirūpinti verčiančiu tempu, BVP augimas lėtėja – užtruks šiek tiek laiko, kol šalies ekonomika ir darbo rinka visiškai atsigaus.

Tokios ekonominės sąlygos menkina vartotojų pasitikėjimą ir verčia susiveržti diržus. Tai reiškia, kad didelė studijų užsienyje kaina bus dar aštriau juntama, planuojant šeimos biudžetą.

Šie veiksniai greičiausiai turės įtakos priimant sprendimą, ar mokytis užsienyje, tačiau yra dar svarbesnis klausimas – kur mokytis.

„Brexitas“ ir studijų kokybė

Lietuviai tradiciškai pirmenybę teikia Jungtinės Karalystės aukštosioms mokykloms. Tai yra populiariausia studentų iš Lietuvos kryptis, pritraukianti net 40 proc. visų, pasirinkusių studijuoti užsienyje.

Remiantis Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo statistikos agentūros (HESA) duomenimis, per pastaruosius ketverius metus pirmosios pakopos studijas Didžiojoje Britanijoje pasirinkusių lietuvių skaičius išaugo beveik 12 proc., o studijas pradedančių skaičius praėjusiais metais siekė beveik 4 tūkst.

Tai sudaro apie 8 proc. visų lietuvių studentų, pasirinkusių bakalauro studijas Lietuvoje.

Visgi Jungtinės Karalystės universitetų patrauklumas ateityje kelia tam tikrų abejonių dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Pirmiausia, studentai iš Lietuvos tikėjosi, kad Jungtinėje Karalystėje įgytas diplomas atvers jiems galimybes įsidarbinti ir siekti karjeros šioje šalyje. Tačiau dėl metų pabaigoje numatyto „Brexito“ jų teisės dirbti Jungtinėje Karalystėje greičiausiai bus labai apribotos.

Apmaudu, tačiau ne vienas lietuvis, pasirinkęs studijas Jungtinėje Karalystėje, savo kailiu patyrė, kad jų kokybė gerokai prasilenkia su buvusiais lūkesčiais.

Antra, daugelis lietuvių studijas Jungtinės Karalystės ir kitų Europos šalių universitetuose renkasi dėl to, kad tiki, jog studijų kokybė juose yra kur kas aukštesnė nei Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Studijų kokybė studentams yra labai svarbus veiksnys – 2019 m. QS atlikta tarptautinė studentų apklausa atskleidė, kad svarbiausias kriterijus, renkantis kur mokytis, yra aukštosios mokyklos siūloma studijų kokybė.

Apmaudu, tačiau ne vienas lietuvis, pasirinkęs studijas Jungtinėje Karalystėje, savo kailiu patyrė, kad jų kokybė gerokai prasilenkia su buvusiais lūkesčiais.

Kodėl? Todėl, kad daugelis lietuvių įtikėjo, jog svarbiausia tai, kad mokaisi Jungtinėje Karalystėje. Iš tiesų svarbiausia yra tai, kuriame universitete mokaisi.

Norėdamas suprasti, kodėl studentų iš Lietuvos pasitenkinimas studijomis Didžiojoje Britanijoje yra žemesnis už jų buvusius lūkesčius, išanalizavau Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo statistikos agentūros (HESA)surinktus duomenis ir supratau, kad beveik 40 proc. visų studentų iš Lietuvos mokosi dešimtyje Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų: Koventrio, Midlsekso, Grinvičo, Mančesterio, Niukaslo, Nortumbrijos, Vestminsterio, Vakarų Londono, Esekso ir De Montforto universitetuose.

Žvelgiant į Nacionalinės studentų pasitenkinimo apklausos duomenis ir Jungtinės Karalystės vyriausybės Mokymo kompetencijos gaires, akivaizdu, kad universitetai, kuriuose mokosi toks didelis skaičius studentų iš Lietuvos, paprastai taiko žemesnius reikalavimus stojantiesiems ir gali pasiūlyti tik vidutinio ar žemesnio už vidutinį lygį studijų kokybę, lyginant su kitais šalies universitetais.

Kai kuriems studentams šie universitetai gali būti puikus pasirinkimas, tačiau yra nemažai tokių, kuriems jie visiškai netinka ir kurie, baigę mokslus Jungtinėje Karalystėje, grįžta labai nusivylę.

Tačiau studentų iš Lietuvos pasitenkinimas nėra šiuos universitetus Lietuvoje atstovaujančių ir agresyviai į tas aukštąsias mokyklas, kurios daugiausiai moka, studentus viliojančių agentų prioritetas.

Galimybė

Visi šie veiksniai sufleruoja vieną išvadą – Lietuvos universitetai turi puikią progą.

Nepaisant demografinių ir finansinių iššūkių, Lietuvos universitetai jau ne kartą įrodė, kad yra labai lankstūs.

Per pastarąjį dešimtmetį studijų kokybė Lietuvos universitetuose akivaizdžiai pagerėjo, pirmiausia dėl to, kad jie tapo labiau orientuoti į išorę.

Vietiniai dėstytojai įgijo patirties, dėstydami užsienyje per tokias mainų programas kaip „Erasmus+“, o daktaro laipsnį prestižiniuose užsienio universitetuose įgiję asmenys grįžo į tėvynę, norėdami prisidėti prie mokymo ir tyrimų kokybės gerinimo Lietuvoje.

Užsienio šalių dėstytojai, norintys prisidėti prie aukštojo mokslo situacijos Lietuvoje gerinimo, dažnai lankosi šalies universitetuose, kai kuriems pasiūloma ir nuolatinė dėstytojo vieta.

Tuo tarpu Lietuvos universitetams suteikiama tarptautinė akreditacija, jų mokymo standartai vis dažniau atitinka geriausią pasaulio praktiką.

Per pastarąjį dešimtmetį studijų kokybė Lietuvos universitetuose akivaizdžiai pagerėjo, pirmiausia dėl to, kad jie tapo labiau orientuoti į išorę.

Lietuvos universitetuose dirbantiems tyrėjams vis dažniau pavyksta pelnyti tarptautines stipendijas, jie bendradarbiauja su užsienio mokslininkais.

Todėl visiems Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbantiems savo kolegoms noriu pasakyti, kad turime galimybę pakeisti situaciją ir užsitikrinti ateitį.

Pirmiausia turime sau pripažinti, kad Lietuvos studentai tėvynę palieka dėl visiškai pateisinamos priežasties – jie mano, kad užsienio universitetai jiems gali pasiūlyti kur kas aukštesnę studijų kokybę.

Nors dėl ribotų išteklių mums galbūt niekuomet nepavyks konkuruoti su geriausiais Jungtinės Karalystės universitetais, mes puikiai galime sudaryti konkurenciją daugeliui tų aukštųjų mokyklų, kurias lietuviai paprastai renkasi.

Dėl šios priežasties vertybinių nuostatų, kurias šiuo stojimų į aukštąsias mokyklas laikotarpiu turime iškomunikuoti Lietuvos studentams, dėmesio centre turėtų būti mūsų studijų kokybė, lyginant ne su kitais Lietuvos universitetais, o su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Turime parodyti, kad mūsų siūloma studijų kokybė nenusileidžia studijų užsienio universitetuose kokybei.

Turime akcentuoti tarptautinę dėstančio personalo sudėtį ir turimus resursus, turime aiškiai išdėstyti, kodėl Lietuvos universitetai yra puiki alternatyva užsienio aukštosioms mokykloms, kurią būsimieji Lietuvos studentai turėtų bent jau apsvarstyti.

Negalime sau leisti droviai tylėti. Būtina atkreipti dėmesį į mūsų pasiekimus dėstymo kokybės srityje, kuriuos stebime pastarąjį dešimtmetį. Yra daug dalykų, kuriais galime didžiuotis, todėl tereikia tik garsiai apie juos pasakyti.

Taip pat turime būsimiems studentams garsiai pasakyti, kad visą tą laiką tobulėjome ir stengėmės jų labui.

Privalome juos informuoti, kokiais būdais galime geriau patenkinti Lietuvos studentų ir Lietuvos darbdavių poreikius nei mūsų kolegos užsienyje.

Svarbiausia, Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų pripažinti, kad mūsų, o ne užsienio švietimo institucijų pareiga, yra išmokslinti Lietuvos jaunimą, vadovaujantis aukščiausiais tarptautiniais standartais.

Tokia yra mūsų pareiga jiems, mes tapome įgalūs tai padaryti, o dabar dar ir gavome puikią progą tai įrodyti.

Jonathanas Boydas yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. dėstytojas ir Pramoninių technologijų valdymo programos vadovas.