Kai kurie užsienio laikraščiai, kalbėdami apie karantiną, užkibo ant varžybų kablio, kreipdami dėmesį į štai tokius klausimus: kas pirmasis atras būdą, kaip nuo COVID-19 pagyti, kas pirmasis atras nuo jo skiepus, o paskutiniuoju metu, kas pirmasis pasiūlys, kaip karantino sąlygas saugiai sušvelninti?
Austrijos sostinės dienraščio „Standard“ nuomone, pastaruoju klausimu Vokietijoje prasidėjo „negražios lenktynės“:
„Tiesa, kanclerė Angela Merkel puikiai atlikdavo krizių suvaldymo vaidmenį, kai reikėdavo paskelbti labai nemalonius suvaržymus.
Tačiau kai reikia vadeles atleisti ir žengti žingsnius normalaus gyvenimo link, čia suspindėti nori ir linksmas naujienas žmonėms pranešti siekia Vokietijos žemių vadovai, vadinamieji tų žemių ministrai pirmininkai.
Žinoma, tokia jų teisė, jie čia turi atsakomybę, nes infekcija skirtingose žemėse pasireiškia skirtingai, bet vis dėlto gražaus vaizdelio tokios varžybos nesukuria.
Tuo metu kanclerė A. Merkel prastūmė kad ir lengvesnį, bet vis tiek tolesnį kontaktų apribojimą, taip pat ir avarinį planą, jeigu naujų užsikrėtusiųjų skaičius vėl imtų didėti. Tuo atveju ji turėtų įsikišti ir vėl tapti griežta krizės valdytoja“, – rašė Vienos dienraštis.
Šiai minčiai pritarė ir Vokietijos kairiųjų liberalų bei nuosaikiųjų socialdemokratų laikraštis „Frankfurter Rundschau“: „atsižvelgiant į didžiulį spaudimą iš žemių pusės sušvelninti karantiną, kaip tik dabar būtina akylai stebėti tendencijas ir pavojus. Sušvelninimų žūtbūt reikalauja daugiau, o ne mažiau oficialių rizikos komunikacijų iš valstybės pusės“.
Kitas Vokietijos dienraštis „Welt“ priminė, kad dar gegužės 5-ąją už ligų kontrolę ir prevenciją atsakingo Roberto Kocho tyrimų instituto prezidentas Lotharas Wieleris teigė, jog bus antroji, o gal ir trečioji, užsikrėtimo virusu banga.
Kiekvienu atveju mes nereagavome dėl to, jog manėme, kad nieko panašaus mums negali atsitikti. Taigi pandemija – mums kuklumo pamoka
Barselonos laikraštis „Vanguardia“ paaiškino, kad „Didžioji Britanija dabar turi daugiau mirusiųjų nuo koronaviruso negu Italija. Šiose makabriškose globalinėse lenktynėse šiuo metu susirgimais pirmauja Jungtinės Amerikos Valstijos su Europa prieš visus likusius žemynus.
Regionai, kuriuos šiaip laikome pirmuoju pasauliu, nuo pandemijos kenčia labiausiai. Šių pasiturinčių šalių gyventojai nebegali jaustis saugūs nuo infekcijų ir ligų, kurias šiaip priskirtume 19 amžiui arba vadinamosioms besivystančioms šalims.
Regionai, kuriuos šiaip laikome pirmuoju pasauliu, nuo pandemijos kenčia labiausiai
Po kelias savaites trukusio užsidarymo pamažėle galėjome susikurti vaizdą, kaip mūsų gyvenimas pasikeis, kaip atrodys pasaulis rytoj. Turime pripažinti, kad nesame tokie nepažeidžiami, kokie anksčiau manėme esą.
O gal tai buvo vakarietiška arogancija tikėti, kad tam tikros rizikos gresia tik kinams dėl jų maitinimosi įpročių? Kiekvienu atveju mes nereagavome dėl to, jog manėme, kad nieko panašaus mums negali atsitikti. Taigi pandemija – mums kuklumo pamoka“, – rašė Katalonijos dienraštis.
Turime pripažinti, kad nesame tokie nepažeidžiami, kokie anksčiau manėme esą
Į Europą žvelgė ir Šanchajaus laikraštis „Jiefang Ribao“: „po beveik du mėnesius trukusio uždarymo Italija žingsnis po žingsnio atsidaro. 60 milijonų žmonių, be abejo, džiugu, kad jie išlaikė bent pirmąją pandemijos fazę ir jiems pamažu sugrįžta gyvenimas.
Tačiau džiaugsmą lydi ir rūpesčiai. Italija kasdien vis dar turi per tūkstantį naujai užsikrėtusiųjų ir kelis šimtus mirusiųjų. Ar šis skaičius dar paaugs, kai vėl bus pradedama dirbti? Ar užplūs antroji banga?
Jau dabar trečioji pagal dydį Europos ekonomika stipriai spaudžiama, koronakrizė daugelį Italijos regionų ir įmonių ekonomiškai sunaikino“, – rašė Kinijos uostamiesčio dienraštis.
Prahos laikraštis „Pravo“ atkreipė dėmesį į tai, kad, jo nuomone, „Jungtinės Amerikos Valstijos demonstruoja savo nenorą prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Prezidento D. Trumpo peršama teorija, kad ligos sukėlėjas kilo iš kinų laboratorijos, Amerikos ir Kinijos santykius sušaldė į ledą.
D. Trumpui, kuris toli gražu nėra joks krizių valdytojas, COVID-19 yra sveikintinas pretekstas antikiniška retorika laimėti sau balsų. O iš kinų vargu ar galima tikėtis, kad jie tuo bus labai patenkinti.
D. Trumpui, kuris toli gražu nėra joks krizių valdytojas, COVID-19 yra sveikintinas pretekstas antikiniška retorika laimėti sau balsų
Be to, augantis jųdviejų priešiškumas gali pristabdyti ir jau daugelį metų vykstantį amerikiečių ir kinų bendradarbiavimą mokslo tyrimuose, net ir COVID-19 atžvilgiu“, – teigė Čekijos sostinės dienraštis.
Stokholmo dienraštis „Svenska Dagbladet“ pastebėjo, kad „daug kas šneka, jog koronaviruso pandemija gali tapti žmonijai istorinio lūžio tašku. Bet dar kažkiek truks, kol mes tai sužinosim.“
Amsterdamo dienraštis „Telegraaf“ rašė, jog „net ir per ateinančius keletą mėnesių nebus taip, kad galėtume sugrįžti į normalų gyvenimą.“
Net ir per ateinančius keletą mėnesių nebus taip, kad galėtume sugrįžti į normalų gyvenimą
Užsienio spaudos apžvalgą baigsiu citata iš Briuselio flamandiško laikraščio „Standaard“ apie karantino sušvelninimus Belgijoje: „du mėnesius gyvenome policinėje valstybėje, dabar turime sveiku žmogaus protu priprasti prie 1,5 metro distancijos taisyklės.
Tuo mes atsisveikiname su griežtu koronaviruso prievartos režimu kaip Pietų Europoje ir sukame Šiaurės Europos asmeninės atsakomybės principo link – mes truputį panašėsime į švedus.
Kaip girdime sakant, pastarieji taip pasitiki savo valstybės įstaigomis, kad jie savanoriškai jų patarimus įgyvendina. Visa kita atlieka socialinė kontrolė.
Dabar ir mes turime tapti savo atsakomybę įsisąmoninusiais piliečiais – bet daug pagalbos čia, deja, nesusilaukiame“, – baigia savo straipsnį Briuselio dienraštis – žodžiais, kurie galbūt tinka ir Lietuvai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
