Nuomonės

2020.05.07 18:05

Gintautas Mažeikis. Žaidimai „Šventumu“: Minskas, „Pergalės“ diena

Gintautas Mažeikis 2020.05.07 18:05

Maskvoje iškilmingo Parado nebus, bus Minske. Maskvoje bus parodomieji lėktuvų skrydžiai, tačiau nei karinio maršo, nei „Nemirtingojo pulko“ eisenos nebus. Nebus ir kitose šalyse, juo labiau gegužės 9-osios. 

ES šalys šią datą mini gegužės 8-ąją. Gegužės 9 d. Rusijoje ir Baltarusijoje – „šventa“ diena: Pergalės diena, „Tarybinės liaudies pergalė“, kurią dabar kažkaip reikia išversti į Rusijos šlovės kalbą, nuo kurios didelį kąsnį kasmet bando paimti ir oficialusis Minskas, nelabai susigaudantis, nei kas jo tauta, nei kas jo tėvynė.

Ši „Šventosios pergalės“ retorika yra anaiptol ne vien ideologija, bet ir savitai religinė, propagandine ekstatika. Kremliui rodyti vėl ir vėl, kad jis yra Apokaliptinės Pergalės, Biblijinės svarbos įvykio centras – yra būtinas, svarbiausias savęs legitimavimo reikalas ir niekas neturi teisės atimti iš jo šio nuopelno. Šventė turi būti didinga, kaip dangus, kaip vadas, kaip saulė. O štai, Minskas, pasinaudodamas skirtinga nei Rusija COVID-19 strategija, pasikėsino atimti, išskirtinumo ir triumfatoriaus teisę.

Kremlius turi šiokią tokią kovos su koronavirusu strategiją. Minskas jos neturi ir būtent neturėjimą ir vadina strategija, esą seka Švedijos pavyzdžiui. Tai, kad Švedija nesielgia taip beatodairiškai kaip Baltarusija ir kad ne tik situacija, bet ir apribojimai esmingai skiriasi – Lukašenkai ir jo aparatui nerūpi. Jis vaidina tik prieš Rusiją ir asmeniškai prieš Putiną bei nori parodyti didesnę drąsą, savo pranašumą, nori savo pergalės, nori atsiimti už visus jam skirtus įžeidinėjimus, „klupdymus ant kelių“ . Tai jau ne ekonomika ir ne lenktyniavimas – o „religinis“ įžeidimas, gilus, iracionalus, neatleidžiamas, nes yra viešas, demonstratyvus, prieš visą pasaulį.

Visi Rusijos ir Vakarų analitikai pastebi: Putinui viruso metu nuobodu. Tai ne jo stichija. Jo stilius, pulti, atakuoti, kibti į gerklę ir nepaleisti. O viruso metu – tik nuobodi ir bloga statistika. Jokios kovos. Kažkur toli Sirijoje ar Libijoje jo kareiviukai kažką kariauja, Donbase sušauna porą kartų – nuobodu.

O Lukašenka tuo metu nesnaudžia: kasdien skelia anekdotus, kad degtinė ir pirtis išgydys, pats su mergomis laksto ir sodina per talką tai pušaites, tai važinėja po fermas ir gamykas, juokiasi iš viruso ir iš tų, kas įveda karantiną. Jis tapo COVID-19 Juokdariu. Ir štai, besnaudžiant Koščėjui, išlenda Lukašenka su savo „šventu“ įžeidimu. Įsismarkavo. Žeidžia tada, kai Kremliaus valdovo, Koščėjaus nemirtingojo, reitingai ir taip jau krenta ir žūt būt reikia šviežio, naujo laimėjimo.

Putinas ir Lukašenka apie visa tai „pasikalbėjo“ telefonu gegužės 5 dienos rytą, kažkas pokalbio metu nepavyko ir nuo tada propagandinio karo ledai pajudėjo. Kremlius oficialiai nuo gegužės 5-osios vakaro pradėjo rodyti nepasitenkinimą šiuo „nedraugišku žingsniu“, Minsko, ne Baltarusijos tautos.

Gegužės 6 dieną Rusijos didieji laikraščiai ir televizijos (pavyzdžiui, ORT I kanalas) pradėjo rodyti kritiką: Baltarusija slepia sergančiųjų ir ypač mirusiųjų statistiką, ją labai sumažina, nori susargdinti visą tautą; medicinos sistema, ligoninių tinklas nebegali pakelti tokio sergančiųjų skaičiaus, o Lukašenka rengia masines stačiatikių Velykas, Nacionalinę Šeštadieninę talką ir pagaliau Pergalės paradą, susargdindamas „milijonus“ žmonių ir pasmerkdamas mirčiai daug savo piliečių; Lukašenka neklauso Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų.

Gegužės 7 dieną Maskva pagrasino Lukašenkai Janukovičiaus likimu – esą teks bėgti. Šį kartą Kremliui lengviau: tą patį kalba visa Baltarusijos opozicijos spauda: esą Lukašenka tautos žudikas, vykdo tautos genocidą, jam teks bėgti.

O Lukašenka tuo metu nesnaudžia: kasdien skelia anekdotus, kad degtinė ir pirtis išgydys, pats su mergomis laksto ir sodina per talką tai pušaites, tai važinėja po fermas ir gamykas, juokiasi iš viruso ir iš tų, kas įveda karantiną. Jis tapo COVID-19 Juokdariu.

Lukašenka, siekdamas apsiginti, kviečia „persirgusius“ COVID-19 ateiti į Paradą ir neiti veteranams. Jei tai pavyktų – Paradas taptų jo pergalės šventė: jis, Lukašenka, nugalėjo virusą, kaip kažkada Baltarusija nugalėjo fašizmą! Realybėje šis scenarijus nepavyks, nes jo aklas valdžios aparatas gins visus į Paradą, gyvus, leisgyvius, čiaudančius ir persirgusius. Tačiau, ko negali valdininkai, gali svajoklė propaganda, ji inscenizuos, vienu metu suvaidins pergales prieš nacius ir COVID-19 motyvą ir uždės Cezario laurus ant praplikusios Batkos galvos. Kad tik svečiai iš užsienio atvažiuotų, kad tik pamatytų jo šlovės akimirką!

Taigi, COVID-19 tapo asmeninio propagandinio karo įrankiu. Lukašenkos menama dviguba „pergalė“: Paradas ir COVID-19, du simuliakrai – yra propagandinis smūgis Putino politikai žemiau juostos, nes jis, Kremliaus Valdovas, to nesugebėjo padaryti ir jis yra lūzeris, o „pachanas“ yra Batka. Tokių išsišokimų – neatleidžia. Čia, šis taškas „Pergalės diena“ ir yra Lukašenkos pabaiga. Ir pabaigos priežastis yra ne opozicija, ne ekonomika, ne Vakarai, ne geopolitinė būtinybė, net net noras grasinti NATO. Tai – labai asmeniška.

Aš nekalbu apie realią pandemijos situaciją Baltarusijoje. Kažin ar pats Lukašenka ją žino. Respublika paskendo melo statistikoje ir nesiimu tvirtinti, kiek yra sergančiųjų ar mirusiųjų. Bet ir oficiali statistika labai bloga. Klausimas visai ne apie tai, o apie prasidėjusį „šventą“ Putino ir Lukašenkos konfliktą. Baltarusijos oficialioji žiniasklaida kalba apie Rusijos informacinę agresiją. Rusija nenori tokios retorikos ir visa sieja tik su vieno asmens – Lukašenkos – iracionalumu, o ne su autoritarizmu.

Taigi, COVID-19 tapo asmeninio propagandinio karo įrankiu. Lukašenkos menama dviguba „pergalė“: Paradas ir COVID-19, du simuliakrai – yra propagandinis smūgis Putino politikai žemiau juostos, nes jis, Kremliaus Valdovas, to nesugebėjo padaryti ir jis yra lūzeris, o „pachanas“ yra Batka.

Valdžios vertikalės autoritetas šiame kare yra neginčijamas. Kremlius Lukašenkos nekritikuoja ir dėl jo nedemokratinių sprendimų. Putino propagandistai kaltina Batką „šventu žudymu“ – nes žmones „varo į mirtį“ Pergalės dieną. Vadinasi kalta ne sistema, o jis – vienas Vadas, Lukašenka. Prisiminkime, kad Baltarusijoje vasarą vyks prezidento rinkimai ir jų joks virusas nenukels. Žmonių susirgimai, baisios ligos pasekmės, negalia ir mirtys – Lukašenkai rūpi tik tiek, kad jis būtų, taptų „ligos nugalėtoju“ ir kaip Cezaris – prezidentu.

Rusijos retorika atsargi: tautos negalima įžeisti, Baltarusijos tautą reikia išgelbėti, o kaltas tik vienas asmuo. Ir štai, po gegužes 9-osios Rusija sukurs ne vieną, o dvi Lukašenkos pakeitimo sau patogiu asmeniu galimybes: arba tiesiog rinkimų būdu, arba humanitarinės medicininės pagalbos ir jau po to rinkimų būdu. Dabar Rusijos propagandiniai kanalai pradėjo rengtis abiems šiems scenarijams: todėl rodo ir rodys vis daugiau blogų reportažų apie Batką. Lukašenka neatšauks parado, nesižemins, nors tai yra vienintelė jo išlikimo sąlyga. Dar blogiau, už šį „šventą“ įžeidimą Lukašenkos šeima gali ir negauti prieglobščio Rusijoje, o tik kur nors Turkmėnistane.

Galime modeliuoti ir antrą, blogiausią scenarijų, apie kurį užsimena Rusijos blogeriai: gyventojų prašymu ir su Baltarusijos kariuomenės ir saugumo pasyviu sutikimu, „broliškos“ kaimyninės valstybės gyventojams, o, pasak Kremliaus, tai pačiai tautai, bus suteikta „humanitarinė medicininė“ pagalba, o tai iš dalies reikš ir įsikišimą į rinkimų sistemą, kad ji „nebūtų falsifikuojama“, atitinkamai atvažiuos gausus būrys Rusijos „stebėtojų“.

Rinkimų rezultatai įsivaizduojami ir tik Rusijos „stebėtojai“ gali ką nors pakeisti, nes opozicija nesugebės užtikrinti rinkimų stebėjimo bei skaidrumo. Ir, jei Lukašenka suvaldys opoziciją, numalšins ją bei užleis vietą Kremliaus statytiniui, tada gaus teisę pasislėpti kur nors Turkmėnistane, o jei nepadarys to – tada jo lauks blogesni scenarijai. Atšaukti nieko negalima: juk jis nepasirašė Rusijos ir Baltarusijos integracijos „kelio žemėlapio“. Jei tokį pasirašytų vėliau, jo kaip prezidento tai nebeišgelbėtų, tačiau Kremlius pridurtų keletą kvadratinių metrų prie jo būsimos rezidencijos. Klausimas tik apie ją, jos patogumą.

O prie ko čia Lietuva? Mūsų Prezidentas yra Mieganti gražuolė, kurią dar turi prikelti princas ar princesė. Tačiau – kai tik pabučiuosi – tai ir pats užmigsi. Anti-Anderseno pasaka. Prezidentas jokiuose regioniniuose politiniuose žaidimuose nedalyvauja, išskyrus elegantiškus pabarimus ir iš karto susitaikymus.

Kaip ir 1793 metais dėl Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai buvo prarastos Kijevo ir Minsko vaivadijos, niekas „nesiparino“. Gedimino sapno prakeikimas? Astravo atominės elektrinės problema yra tiesiogiai susijusi su Baltarusijos rinkimais ir demokratizacija. Su Rusija jokių diskusijų apie Astravą nebeliks.