Nuomonės

2020.05.08 11:36

Vytautas Kasiulevičius. Pirmosios pandemijos pamokos valdžiai ir visuomenei

Didžiausia 19 amžiaus pandemija prasidėjo 1889 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais ir plisdama iš Azijos per Konstantinopolį, Sankt Peterburgą, keliaudama per Europą gripo sukelto plaučių uždegimo mirtimis kankino senojo žemyno gyventojus beveik trejus metus, iki pat 1892 metų.

Prieš tai 19 amžiaus spaudoje aprašytos 6 gripo epidemijos Europoje tokių tragiškų pasekmių nesukėlė. Paskutinė 19 ir pirmoji 20 amžiuje 1898–1901 metų gripo pandemija, nors ir apėmė Europos, Amerikos, Australijos kontinentus, visgi tebuvo preliudija 1918–1920 metų ,,ispaniškajam gripui“.

20 amžiuje galima suskaičiuoti bent 6 įvairaus sunkumo gripo pandemijas, o šiame šimtmetyje mes jau esame antros, šiuo atveju koronaviruso sukeltos, pandemijos zonoje. Jeigu 1889 metų pandemija po pasaulį sklido geležinkelių bėgiais, tai 2020 metų COVID-19 jau keliauja lėktuvais, oro uostus paversdama savo atramos centrais.

Tačiau pirmajai COVID-19 bangai slūgstant mes galvojame apie tas pamokas, kurias išmokome, ir tas, kurias dar turėsime išmokti. Vyriausybėje atsirado žmonių, suvokiančių, kad piliečių kritika gali būti naudinga jos pačios išlikimui. Specialistams reikalaujant, laiku įvestos priemonės valdžiai leido atrodyti ne kaip visada, o geriau negu pati tikėjosi.

Sveikatos apsaugos sistema, nors čiaudėdama ir springdama, pasirodė gebanti dorotis su vidutinio masto iššūkiais.

Visuomenė suvokė, kad virusas plinta ne kažkokiu mistiniu, tik virusologams suvokiamu keliu, bet žmonėms čiaudint, kosint, liečiant paviršius, todėl geriau ar blogiau, bet žmonės laikėsi socialinės distancijos. Sveikatos apsaugos sistema, nors čiaudėdama ir springdama, pasirodė gebanti dorotis su vidutinio masto iššūkiais.

Jeigu tai buvo mokymai, juos galima įvertinti šešetui, nes rezultatas priklausė ne tik nuo valdžios, sveikatos apsaugos sistemos ar visuomenės gebėjimo susitelkti, bet ir nuo tokių aplinkybių, kur mūsų nuopelnai toli gražu nėra svarbūs: turistų srautų, gyventojų tankio ir migracijos ypatumų.

Krizės akivaizdoje daugelis pasiaukojimo pavyzdžių nebuvo niekaip susiję su pareiga ar lojalumu valdžiai. Socialiniai tinklai tapo aukojimo ir bendrystės vieta, kur tauta formavo savo atsaką į krizę. Verslininkai ir eiliniai tarnautojai, mokslininkai ir televizijos žvaigždės tapo pagalbos medikams organizatoriais, o visas šis procesas priminė mūsų atsaką Sausio tryliktąją.

Visa tai ne tik stabdė viruso plitimą, bet įkvėpė pasitikėti savimi medikus ir netgi tą pačią valdžią, kad šį kartą laimėsime. Ir pagaliau žlungančios Europos perspektyvą Italijos ir Ispanijos ligoninėse pakeitė stringanti viruso plėtra Vokietijoje ir į šią šalį iš Prancūzijos ligoninių gydyti skraidinami pacientai. Europos bendruomenės pagaliau ištiesė viena kitai ranką.

Pirmas raundas baigiasi mūsų naudai, bet tai apgaulingos ramybės laikas.

Lietuva tai darė taip pat. Parklupdyta Europa atsitiesė, o Lietuva, jos kaimynės Latvija ir Lenkija laiku pademonstravusios ryžtą įvesti nepopuliarias, bet būtinas ligos plitimo užkardymo priemones, laimėjo brangaus laiko.

Pirmas raundas baigiasi mūsų naudai, bet tai apgaulingos ramybės laikas. Viruso protrūkiai nuolat formuojasi ,,švariose“ gydymo įstaigose, paneigdami bet kokius planuotojų skaičiavimus. Infekcija nepaiso jokių taisyklių ir prognozių. Kas mūsų laukia toliau? Imunitetas susiformavo mažajai daliai populiacijos. Kiek jis patvarus ir kokia jo trukmė spręsti anksti.

Beveik visose pasaulio šalyse išplitusi infekcija taip paprastai nesitrauks, kol nepersirgs beveik 70 procentų pasaulio gyventojų arba nebus sukurta vakcina. Vakcinos kūrimo darbai vyksta daugelyje šalių, tačiau greičiau negu per 18 mėnesių turėti visuomenei prieinamą vakciną yra labai didelis iššūkis.

Mums prireiks kantrybės, mokslo ir valdžios bendradarbiavimo, gebėjimo rasti kompromisus politikams, gebėjimo susitarti verslui, valstybei ir eiliniams piliečiams. Tikrai daug yra dalykų, kurie padeda virusams žlugti, o žmonėms išgyventi. Tai ir yra pamokos, kurias vis dar turime išmokti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.