Nuomonės

2020.05.05 08:46

Vytautas Keršanskas. Ar pavyks „paskiepyti“ Europos valstybių gynybos biudžetus?

Kariuomenės indėlis sprendžiant koronaviruso pandemijos sukeltą krizę visoje Europoje yra itin reikšmingas, parodęs modernios ir gerai išvystytos kariuomenės svarbą civilinių grėsmių akivaizdoje. Tačiau prognozuojamas ekonominis nuosmukis gali vėl paskatinti nepamatuotą norą apkarpyti pastaraisiais metais nuosekliai augusius Europos valstybių gynybos biudžetus.

Negerėjanti, o su pandemijos atneštu chaosu kai kuriais aspektais ir pablogėjusi, saugumo situacija turėtų būti priežastimi neiti tokiu keliu.

2008-ųjų metų finansų krizė Europos valstybių gynybos biudžetus privertė smarkiai susitraukti. Didesnėse Europos valstybėse jie buvo apkarpyti nuo kelių iki keliolikos procentų, o mažesnėse – sumažinti trečdaliu ar net daugiau. Skaičiuojama, kad tuomet bendrai Europos Sąjungos valstybių gynybos biudžetai prarado 24 mlrd. eurų.

Tačiau gynybos, kaip ir bet kurios kitos, srities finansavimas yra politinis sprendimas. 2008-aisiais nemažai Vidurio ir Rytų Europos valstybių visų pirma ėmė taupyti kariuomenės sąskaita. Kai kuriose jų ekonomika susitraukė vos keliais procentais, tačiau gynybos biudžetas sumažėjo keliasdešimčia.

Būta ir kitokių pavyzdžių: Suomija nusprendė išlaikyti tą patį procentą nuo BVP, kurį skyrė ir iki krizės. Tai nėra atsitiktinumas. Suomija dar šeštajame dešimtmetyje priėmė „totalinės gynybos“ koncepciją, kuri po Šaltojo karo pabaigos buvo pervadinta į „visapusiško saugumo“. Pakito jos vardas, bet ne reikšmė.

„Visapusiško saugumo“ koncepcija užtikrina visų civilinių sektorių sutelkimą potencialiam karinės grėsmės atrėmimui, o civilinių krizių metu – maksimalų kariuomenės resursų panaudojimą jų valdymui. Tokia strategija turi didelę politinio elito ir visuomenės paramą, todėl ekonominė krizė 2008-aisiais netapo pagrindu lengva ranka imti karpyti gynybos biudžetą.

Šiandien saugumo iššūkiai yra gerokai didesni ir sudėtingesni nei jie buvo 2008-aisiais. Skirtingoms prognozėms pranašaujant galbūt net didesnį ekonomikos susitraukimą nei prieš dešimtmetį, saugumo ekspertų bendruomenė ragina Europos valstybes „paskiepyti“ gynybos biudžetus nuo galimo diržų veržimo.

Lietuvos krašto apsaugos biudžetas itin sparčiai augo pastaruosius penkerius metus, o politinės partijos yra įsipareigojusios pasiekti 2,5 proc. nuo BVP iki 2030-ųjų. Svarbu, kad tai nepakistų. Nuoseklumas yra būtinas toliau įgyvendinant vykstančius bei suplanuotus kariuomenės modernizavimo planus ir užtikrinant deramą sąjungininkų dėmesį rytiniam NATO sparnui.

Tačiau tai nėra tik būtinybė, bet ir naujos galimybės. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis yra atkreipęs dėmesį, kad 70 proc. gynybos biudžeto lėšų lieka Lietuvoje per įsigyjamas prekes, paslaugas ar sumokamus mokesčius.

Poreikis ateityje apsisaugoti nuo pirmosiomis pandemijos savaitėmis patirto kritiškai svarbių priemonių deficito nutrūkus globalioms tiekimo grandinėms, ar panašios situacijos, reikalauja vystyti nacionalinius pramonės pajėgumus ir deramai užpildyti rezervą. Čia esama erdvės glaudžiam kariniam ir civiliniam bendradarbiavimui, galimai dar labiau padidinsiančiam Lietuvoje liekančio gynybos biudžeto dalį.

Lietuvos kariuomenė atliko svarbų indėlį valdant koronaviruso pandemijos krizę, tuo pačiu išlaikydama aukščiausią operacinį pasirengimą vykdyti pagrindinę – atgrasymo ir gynybos –funkciją. Tikėtina, kad vystant valstybės pasirengimą apsisaugoti nuo bet kokių nekarinių grėsmių ateityje, kariuomenės vaidmuo ne tik išliks toks pats svarbus, bet ir didės. Taip ši krizė gali tapti postūmiu lietuviškos „visapusiško saugumo“ koncepcijos susiformavimui, kurios naudą pajus visi sektoriai. Į tai svarbu ir naudinga investuoti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.