Nuomonės

2020.05.04 09:44

Inga Žalėnienė. Kokias COVID-19 pamokas galėtų išmokti ir Lietuvos aukštasis mokslas

profesorė Inga Žalėnienė, Mykolo Romerio universiteto rektorė2020.05.04 09:44

Pasaulinė darbo rinka ir prieš pandemiją, ir, tikėtina, jai pasibaigus susidurs su dar labiau išaugusiu aukšto lygio intelektinio kapitalo poreikiu. Aukštajam mokslui visais laikais tenka centrinis vaidmuo ne tik rengiant aukščiausio lygio specialistus, turinčius tinkamus įgūdžius ir kompetencijas, verslo, viešojo valdymo bei nevyriausybiniam sektoriams, vykdant aukšto lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriant inovacijas, bet ir operatyviai padedant atskiroms bendruomenėms ir visai visuomenei įveikti užgriuvusius socialinius, ekonominius, politinius, teisinius iššūkius. 

Ne išimtis ir šiandien mus visus įtraukusi COVID-19 pandemija su vis grėsmingesnėmis ir akivaizdesnėmis pasekmėmis tolesnei visuomenės ir valstybės raidai.

Aukštojo mokslo ekspertai sutaria, kad pasibaigus COVID-19 krizei laimės tos valstybės, kurios skirs tinkamą dėmesį tvariam aukštojo mokslo sistemų vystymui, užtikrins savo piliečiams prieinamą kokybišką aukštąjį mokslą, kuo didesnei visuomenės daliai įskiepys mokymosi visą gyvenimą supratimą ir parodys galimybes. OECD Education at Glance 2019 duomenimis aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų atlyginimai net 57 procentais didesni už vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų, o turinčių magistro ir daktaro laipsnius – dar 32 procentais didesnis. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu sveikata geresnė, jie labiau rūpinasi aplinka, aktyviau dalyvauja socialiniame gyvenime, įsitraukia į mokymosi visą gyvenimą veiklas.

Šiandieninė darbo rinka evoliucionuoja ir keičiasi labai sparčiai, kelia vis didesnius reikalavimus iš aukštojo mokslo sektoriaus ateinantiems specialistams, todėl akivaizdu tai, ką pandemija tik dar labiau išryškino: būtini esminiai pokyčiai ir aukštojo mokslo sistemoje. Ilgus metus vyravusiam linijiniam švietimo modeliui, nustačiusiam aiškų nuoseklų kelią nuo pradinio link aukštojo mokslo vis didesnę įtaką turės holistinė viso gyvenimo mokymosi vizija.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu sveikata geresnė, jie labiau rūpinasi aplinka, aktyviau dalyvauja socialiniame gyvenime, įsitraukia į mokymosi visą gyvenimą veiklas.

Pastarąjį dešimtmetį pasaulio aukštojo mokslo sistemose stebimos aiškios transformacijos: formaliosios studijos trumpėja, sparčiai plečiasi masinių atvirųjų studijų pasiūla („Edx“, „Coursera“, „Udacity“ ir kt. platformos), aukštosios mokyklos diegia pažangias edukacines technologijas, siekdamos praturtinti tradicinį mokymą ir neatsilikti nuo technologinio progreso, vis didesnio populiarumo sulaukia neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, kas padeda per trumpesnį laiką įgyti reikiamą kvalifikaciją. Sparčiai plečiasi nuotolinių studijų virtualiose platformose pasiūla, populiarėja mišrusis mokymas derinant tradicinį ir virtualų studijų modelius.

Pažangos greitis atskirose aukštojo mokslo sistemose ir institucijose labai skirtingas. Sėkmę lemia ne tiek investicijų į tinkamą infrastruktūrą ar universiteto dydis, kiek žmogiškojo potencialo institucijose sutelkimas ir pasirengimas, noras keistis, naudoti naujas edukacines, didaktines priemones, įsiklausyti į studentų ir darbdavių poreikius.

COVID-19 pandemija pasaulio aukštojo mokslo sistemas kaip ir kitus sektorius užklupo netikėtai. Pasaulio banko Švietimo grupės balandžio 8 d. duomenimis, šiuo metu uždarytos aukštojo mokslo institucijos 175 pasaulio valstybėse, krizė tiesiogiai paveikė virš 220 mln. studentų. Aukštojo mokslo sistemos visame pasaulyje išgyvena iššūkių laikotarpį, iš kurių turbūt didžiausias yra nuotolinio studijų proceso užtikrinimas. Edukacinių technologijų diegimas į tradicinį studijų procesą, paprastai trunkantis kelis metus, daugelyje institucijų turėjo būti integruotas vos per kelias savaites.

Mykolo Romerio universitetui paskelbus karantiną sklandžiai ir be pauzių pereiti prie veiklos ir studijų organizavimo nuotoliniu būdu padėjo keletas aplinkybių: sąlyginai mažas institucijos dydis (apie 7000 studentų ir 600 darbuotojų), operatyviai centralizuotas nuotolinių studijų proceso administravimas, sukurta efektyvi nuolatinė nuotolinio studijų proceso stebėsena, paramos sistema studentams ir dėstytojams, mobilizuoti vidiniai IT resursai. Kritinėje situacijoje labai svarbus buvo bendruomenės susitelkimas, kūrybiškas požiūris, supratimas ir operatyvus dėstytojų ir administratorių naujos informacijos įsisavinimas, padėjęs per kelias savaites pilnai įvaldyti naujus įrankius, adaptuoti mokymo medžiagą, užduotis, vertinimo sistemą prie naujos realybės. Svarbu vaidmenį atliko ir mokymo ir mokymosi šaltinių prieinamumas ir ne vienerius metus įgyvendinama atvirosios prieigos prie studijų ir mokslinių tyrimų rezultatų politika. Žinoma, sklandžią transformaciją lėmė ir universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų specializacija.

Bendruomenėje esame sutarę, kad po karantino nebegrįšime prie tradicinio, mums visiems įprasto studijų modelio, toliau vystysime lankstesnį, prie dirbančio žmogaus pritaikytą mišrųjį studijų modelį, plėsim mokymosi visą gyvenimą veiklų spektrą. Tikimės, kad dėstytojų įgytos technologinių platformų naudojimo studijų procese kompetencijos praturtins studijų procesą, leis intensyviau integruoti užsienio dėstytojų, praktikų ekspertų paskaitas į tradicinius užsiėmimus, naudoti virtualios ir papildytos realybės komponentus.

Aukštojo mokslo sistemos visame pasaulyje išgyvena iššūkių laikotarpį, iš kurių turbūt didžiausias yra nuotolinio studijų proceso užtikrinimas.

Analizuojant pasaulio aukštojo mokslo ekspertų įžvalgas, akivaizdu, kad pokriziniu laikotarpiu turėtume susitelkti ir sistemiškai peržiūrėti būsimų investicijų į aukštojo mokslo studijas ir mokslinius tyrimus prioritetus. Aukštojo mokslo institucijos iš politikų tikisi pasitikėjimo, supratimo, paramos ir pagarbos akademinėms vertybėms. Brandžios aukštojo mokslo bendruomenės puoselėja kokybiško aukštojo mokslo prieinamumo, atskaitomybės visuomenei, akademinės laisvės, institucinės autonomijos ir socialinės atsakomybės vertybes, kas ypač svarbu valstybėms ir visuomenėms, kai bus atšaukti dėl pandemijos įvesti apribojimai ir teks įveikti jos sukeltus padarinius. Nemažai pokyčių įvertinus COVID-19 ir karantino metu įgytas patirtis jau dabar būtų galima inicijuoti ir Lietuvos aukštojo mokslo sektoriuje. Kokius?

-Tiek valstybė, tiek pačios aukštosios mokyklos turėtų daugiau investuoti į studijų ir mokslinių tyrimų virtualiąsias aplinkas, platformas, atviruosius resursus. Būtina iš esmės revizuoti aukštųjų mokyklų IT sistemas ir jų pritaikymą nuotolinėms ir mišriosioms studijoms, sukurti efektyvias studentų ir dėstytojų IT paramos sistemas, tinkamai nukreipti investicijas jų plėtrai;

-Didžiulis dėmesys turėtų būti skiriamas ir dėstytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimui, jų įgalinimui organizuoti kokybišką studijų procesą pasitelkus šiuolaikines pažangias edukacines technologijas;

-Svarbu kuo skubiau revizuoti ir pašalinti biurokratinius ir teisinio reguliavimo trukdžius, stabdančius tolesnę technologijų pritaikymo studijų modeliams aukštojo mokslo institucijose galimybes;

-Pokriziniu laikotarpiu ekspertai prognozuoja sumažėjusį studentų tarptautinį mobilumą. Vadinasi, bus svarbu bus užtikrinti „tarptautiškumą namuose“, integruoti virtualius užsienio dėstytojų užsiėmimus į nacionalines programas, pasiūlyti nuotolines studijas užsienio studentams.

Populiariausi