Nuomonės

2020.05.02 09:00

Mykolas Drunga. Dar viena Kauno sąsaja su Izraeliu

Mykolas Drunga 2020.05.02 09:00

Dienraščio „Boston Globe“ žurnalistė Teresa Hanafin balandžio 29 d. rašė, jog „šiandien ne tik švenčiama Izraelio nepriklausomybės paskelbimo, įvykusio 1948 m., sukaktis, bet tą dieną 1945 m. JAV kariai išlaisvino ir nacių valdomą koncentracijos stovyklą Dachau vietovėje netoli Miuncheno.

Vienas iš tąsyk išgelbėtųjų kalinių buvo Kaune gimęs septyniolikmetis Abba Naoras, jauniausias tarp išlikusiųjų, šioje stovykloje praleidęs ketverius metus.

Jis netrukus persikėlė į Izraelį, kariavo armijoje, darbavosi saugume ir Vokietijoje skaitė pranešimus tam, kad Holokausto prisiminimas ten išliktų gyvas.

2020-ųjų m. balandį buvo numatyta, kad Abba Naoras iš savo namų Tel Avive nukeliaus į Dachau ir ten atšvęs stovyklos išlaisvinimo sukaktį kartu su tą išlaisvinimą įvykdžiusiais JAV karo veteranais. Tačiau šiuos planus sujaukė koronaviruso epidemija.

Užtat Jungtinių Amerikos Valstijų Europos laivyno orkestras kartu su Izraelio gynybos pajėgų instrumentalistais šią savaitę surengė jam staigmeną – per platformą „Zoom“ sugrojo Izraelio himną „Hatikvah“ (Viltis).

Šitos staigmenos paruošimas reikalavo spręsti Izraelio ir Amerikos kariams muzikantams kilusius techninius iššūkius. Jie turėjo savo partijas įrašyti atskirai ir iš anksto taip, kad jos galėtų būti sumontuotos ir unisonu pagrotos Naorui sekmadienio vakarą ir tada visas video filmas suredaguotas ir išleistas antradienį viešam pateikimui Nepriklausomybės dienos ir Dachau stovyklos išlaisvinimo sukaktuvių išvakarėse.

Izraelio gynybos pajėgų atstovas sakė, jog tai pirmas jų bendras socialinis medijų projektas su amerikiečiais.

O kas geriausia apie šį video įrašą, – teigė žurnalistė T. Hanafin, – yra matyti, kaip vikriai 93-iuosius einantis A. Naoras pašoka ant kojų, išgirdęs pirmuosius savo valstybės himno akordus.

Laidai „NBC News“ jis kalbėjo: „Amerikiečiai nums davė naują gyvenimą ir to negali pamiršti, mes to nepamirštame. Jie grąžino mus į gyvenimą, jei jie būtų atėję tik vieną dieną vėliau, niekas iš mūsų nebebūtų gyvas ir to mes negalime pamiršti.

Svarbiausias dalykas gyvenime yra pats gyvenimas“, - baigė savo straipsnį dienraščio „Boston Globe“ žurnalistė Teresa Hanafin, nors iš konteksto nevisiškai aišku, ar ši paskutinė mintis yra žurnalistės komentaras, ar paties Abbos Naoro baigiamieji žodžiai.

Izraelio portalas „Times of Israel“ balandžio 30-ąją pranešė, jog „po himno, Naoras papasakojo kariams savo istoriją – nuo uždarymo į getą Lietuvoje, kurio sienos ne tik žydams neleido išeiti, bet ir antisemitiniams lietuviams neleido įeiti – iki įkalinimo Dachau stovykloje pietų Vokietijoje ir galų gale JAV kariuomenės įvykdyto išvadavimo 1945 m. balandžio 29-ąją.

„Amerikiečių kareivėliai – niekada jų neužmiršiu. Jie išgelbėjo man gyvybę. To niekada negali pamiršti“ – tokius tuoj po himno ištartus A. Naoro žodžius citavo Izraelio laikraštis ir dar pridūrė, jog „pirmieji mūsų pamatyti Amerikos kariai buvo japonai. Tokių žmonių mes prieš tai dar nebuvome matę“, – prisipažino A. Naoras.

Po Antrojo pasaulinio karo jis 1947 m. persikraustė į Izraelį ir kovojo tos valstybės Nepriklausomybės kare. Vėliau jis įstojo į Shin Bet saugumo tarnybą ir tarnavo Mossado žvalgybos agentūroje bei dalyvavo operacijoje „Mozė“, padėjusioje Etiopijos žydamas devintąjį ano šimtmečio dešimtmetį emigruoti į Izraelį.

Garbingo amžiaus vyras reguliariai kalba apie savo išgyvenimus Holokausto metu, kasmet aplankydamas nuo 80 iki 100 mokyklų Vokietijoje – jis net turi susikūręs savo puslapį vokiečių kalba Vikipedijoje.

Kalbėdamas su kariais, A. Naoras apgailestavo koronaviruso pandemiją, pareikalavusią susitikti per vaizdus ir garsus virtualiai, o ne asmeniškai akis į akį.

„Gaila, kad negalime kartu išgerti kavos“, – sakė jis. O klausiamas, ką norėtų pasakyti kareiviams, jis tik tarė: „gyvenimas yra puikus dalykas“.

„Man 92-eji. Kai kurie žmonės mano, jog tai stebuklas, kad aš vis dar esu čia. Kadangi turiu prižiūrėti dešimtį savo provaikaičių, mano planai yra gyvuoti ir vis dar čia būti, bet kas žino?“ – baigė savo pokalbį su Izraelio laikraščiu Holokaustą išgyvenęs buvęs kaunietis Abba Naoras.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.