Nuomonės

2020.05.03 09:03

Nepaisant Vilniaus gete vykusių masinių žudynių, čia įsikūrusios bibliotekos skaitytojų skaičius nuolat augo

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2020.05.03 09:03

„Vilniaus gete – šimtas tūkstančių knygų. Šventė šimto tūkstančių knygų išdavimo geto bibliotekoje garbei. Gruodžio 13-tą dieną, Vilniaus geto teatre“, – taip 1942 m. šis plakatas kvietė švęsti bibliotekos svarbą.

Praėjus vos penkioms dienoms po Vilniaus geto įkūrimo, 1941 m. rugsėjo 11-ąją pastate, kurio dabartinis adresas yra Žemaitijos g. 4, pradėjo veikti geto biblioteka. Jos fonduose buvo beveik 40 tūkst. knygų.

Praėjus vos penkioms dienoms po Vilniaus geto įkūrimo, 1941 m. rugsėjo 11-ąją pastate, kurio dabartinis adresas yra Žemaitijos g. 4, pradėjo veikti geto biblioteka. Jos fonduose buvo beveik 40 tūkst. knygų.

Nacių reikalavimu bibliotekoje nebuvo komunistinės literatūros bei kai kurių žydų autorių darbų, tačiau liko gausybė grožinės ir mokslinės literatūros keliomis kalbomis. Bibliotekos vadovo Hermano Kruko (1897–1944) ir kitų bibliotekos darbuotojų pastangomis, knygos buvo nuolat perkamos ar kitaip įsigyjamos.

Nepaisant pirmaisiais mėnesiais po geto įkūrimo vykusių masinių žudynių, kurių metu buvo sunaikinta apie pusė geto gyventojų, skaitytojų skaičius bibliotekoje augo. Per metus ir tris mėnesius buvo pasiskolinta 100 000 knygų, o tai reiškia, kad vidutiniškai buvo paimama daugiau nei du šimtai knygų per dieną.

Atšventus tokius skaitymo mastus, biblioteka buvo pertvarkyta į du skyrius – vaikų ir suaugusių – taip mėginant išspręsti didžiules spūstis prie knygų išdavimo stalo. Į sausakimšą skaityklą nustota įleisti vaikus iki dešimties metų ir palikti daugiau erdvės vyresniems skaitytojams.

Laiku negrąžinantys knygų skaitytojai buvo baudžiami geto teisme – 1943 m. pavasarį aštuoni tokie nelaimėliai buvo nuteisti „vienos dienos suėmimu lygtinai“ bei buvo įpareigoti padengti teismo išlaidas ir apmokėti pradangintą geto turtą.

Bibliotekoje taip pat veikė archyvas ir Mokslo žinių sekcija. Archyvas rinko įvairią, su žydų gyvenimu gete susijusią medžiagą: įvairius dokumentus, nacių valdžios potvarkius, geto administracijos dokumentus, liudijimus ir pan.

Bibliotekos vadovas Krukas buvo literatūros kritikas, aktyvus, ilgametis Bundo veikėjas, kilęs iš Plocko Lenkijoje ir iki pat karo pradžios gyvenęs Varšuvoje, iš kurios pabėgo į Vilnių. Varšuvoje Krukas vadovavo Žydų liaudies bibliotekai, tad jo tapimas bibliotekos Vilniaus gete vadovu yra lengvai suprantamas.

Tačiau šalia bibliotekos kasdienybės, Krukui, kaip ir kitiems Vilniaus geto kultūrinio elito atstovams, teko ir dar viena, jiems itin skausminga užduotis. Iš milijonų knygų, rankraščių, laikraščių ir kitokios rašytinės medžiagos, kuri buvo tiek sukurta, tiek sukaupta Vilniuje, jie turėjo atrinkti vertingiausią, kurią naciai planavo išsivežti į Vokietiją, o mažiau vertinga – turėjo būti sunaikinta. Žinoma, Krukas ir kiti padarė viską, kad šis neįkainojamas turtas rastų trečią kelią – nebūtų sunaikintas ir liktų Vilniuje. Viena slėptuvių buvo ir biblioteka.

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania

Populiariausi