Nuomonės

2020.04.30 10:55

Ramūnas Terleckas. Medikai dirba, verslininkai laukia, politikai pliurpia

Tik prasidėjus karantinui naiviai pasidžiaugiau, kad nelaimės akivaizdoje moka susitelkti net politikai. Per pirmąjį „karantininį“ posėdį Seimas gan vieningai ir skubiai priėmė nemažai reikalingų įstatymų pataisų. Bet prireikė tik savaitės ir vėl sugrįžo tuščiažodžiavimas bei intrigos. Seimo nariai net ėmė ginčytis, kurie medikai nusipelnė priedų, o kurie – ne.

Suprantamas noras sau medalius sukabinti. Medikai dirba, o Aurelijus Veryga kasdien televizijoje šneka, pamiršdamas, ką melavo prieš savaitę, bet nepamiršdamas dovanomis pamaloninti savo ministerijos ir buvusios darbovietės.

Tuo pat metu verslas laukia pažadėtų paramos milijardų. Gal ir sulauks, tik gali būti vėlu. Vyriausybė gelbėjimo planą pradėjusi aukšta nata, vėliau nusidainavo į biurokratinius nepasitikėjimo patvorius, kuriuose iki šiol tebeklaidžioja.

Sušmėžavusi vienybės viltis išsisklaidė, prasideda rinkimų į Seimą sezonas. Socialdemokratai pranešė pasitraukiantys iš Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimo. Nenustebino. Nes partija, kad ir galinti pasigirti aukštais reitingais, praranda išskirtumą, o tokia beveidystė būtų pavojinga rinkimų finiše. Manau, kad ir Vytenio Povilo Andriukaičio energija bei nemeilė konservatoriams taip pat prisidėjo prie buvusiųjų bendrakeleivių smulkios išdavystės.

Koronavirusas ir karantinas jaukia rinkimines strategijas. Šiandien valdantieji gali pasidžiaugti kilstelėjusiu rinkėju palankumu, bet sunku pasakyti, koks jis bus rudenį.

Atėjo ekonominė krizė, jos plepalais neįveiksi. Dar prieš kelis mėnesius lietuviai apklausose didžiausia problema įvardindavo kylančias kainas. Dabar didžiausia bėda tampa nedarbas, nors dar ne visi tą suvokia. Spėju, kad rudenį piliečiai bus pavargę nuo karantino, nuo nežinios, nuo neigiamų žinių srauto, o jei dar sausra sausės...

Ką darys politikai? Ieškos kaltųjų. Pozicijos-opozicijos pasistumdymai nelabai įdomūs, todėl reikės rasti kažką didesnio. Populistų pirštai vis dažniau rodys Europos Sąjungos pusėn.

Prezidentas Gitanas Nausėda duodamas interviu naujienų agentūrai ELTA, pareiškė, kad ES institucijos krizės laikotarpiu buvo per lėtos ir pasyvios. Jo teigimu, dėl to gali atsitikti taip, kad ilgainiui valstybės narės gali panorėti susigrąžinti ES struktūroms anksčiau perduotas veiklos atsakomybes.

Pasižiūrėjęs, kaip „greitai“ Lietuva tvarkosi su verslo skatinimu, drįsčiau pasiginčyti su prezidentu. Prasidėjus karantinui daugelis Europos valstybių uždarė sienas, o vilkikų eilė nuo Lenkijos sienos nusidriekė iki Berlyno. Jei ne ES institucijų įsikišimas, šiandien vilkikai stovėtų ties Kaunu. Net nereikia kalbėti apie sudarytas sąlygas piliečiams grįžti į savo valstybes bei ES sukurtą didžiausią ekonominio stimulo programą pasaulyje, kuri vertinama per 3 trln. eurų suma.

Bet kai valstybės galva, kurioje apie 80 proc. viešųjų investicijų sudaro ES fondų lėšos, ima abejoti tokio darinio efektyvumu, euroskeptikai iš džiaugsmo ploja katučių, o penktosios kolonos liekanos vis garsiau bamba „prie okupanto buvo geriau“. Berods Kęstutis Girnius patarė prezidentui rečiau kalbėti. Manau – geras patarimas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.