Nuomonės

2020.04.29 11:10

Agnė Kajackaitė. Per daug galvodami apie koronavirusą kenkiame sau

Agnė Kajackaitė, elgsenos ekonomikos specialistė, Berlyno socialinių mokslų centro tyrimų grupės „Etika ir elgsenos ekonomika“ vadovė2020.04.29 11:10

„Nepriteklius apkrauna žmogaus kognityvinius išteklius,“ – savo knygoje „Stoka: kodėl turėti per mažai reiškia taip daug“ (angl. „Scarcity: Why Having Too Little Means So Much“) teigia ir įrodo elgseną tiriantys JAV mokslininkai Sendhilas Mullainathanas ir Eldaras Shafiras. Norėčiau paaiškinti, ką šis abstraktus sakinys reiškia.

Įsivaizduokite, kad jūsų mylimas šeimos narys sunkiai serga. Kaip dažnai pagalvojate apie savo artimąjį ir jo arba jos ligą? Ir kaip jums tuo metu sekasi kiti, su sergančiu šeimos nariu nesusiję dalykai?

Greičiausiai visas savo mintis sutelkiate į mylimą žmogų ir kitoms gyvenimo sferoms skiriate kur kas mažiau dėmesio. Tai yra visiškai normalu ir žmogiška, elgsenos specialistai tai vadina matymu „pro tunelį“.

Nutinka taip, kad kai trūksta užtikrintumo dėl mylimo žmogaus sveikatos ir ateities, imate apie tai daug galvoti ir intensyviau naudoti savo kognityvinius išteklius. O kadangi žmogaus kognityvinės sistemos pajėgumai yra riboti, mąstymas apie negaluojantį artimą žmogų palieka mažiau kognityvinių išteklių kitoms sritims.

Greičiausiai jau nuspėjote, kur link suku. Įsivaizduokite, kad atsidūrėte pasaulinės pandemijos sūkuryje. Nežinote, kada visa tai baigsis. Nežinote, ar pavyks išsaugoti darbą, o gal jau jį praradote ir nesate tikri, kuriam laikui užteks santaupų.

Nežinote, ar darbus pavyks išsaugoti jūsų artimiesiems. Nežinote, kada vaikai grįš į mokyklą. Nežinote, ką toliau nuspręs jūsų šaliai vadovaujantys politikai. Nežinote, kada kitą kartą galėsite eiti su draugais pavakarieniauti restorane. Net ir pandemijai atslūgus, nežinote, ar ji nesugrįš.

Atsidūręs tokioje situacijoje, kai trūksta užtikrintumo, žmogus ima pernelyg intensyviai naudoti savo kognityvinius išteklius, galvodamas apie šį neužtikrintumą. Kaip ir pirmame hipotetiniame pavyzdyje apie sergantį artimą žmogų, taip ir šiame – deja, realiame – pandemijos pavyzdyjevisiškai normalu ir žmogiška kognityvinius pajėgumus nukreipti į tai, ko šiuo momentu labiausiai trūksta – t. y., užtikrintumo dėl to, kas bus toliau.

Tačiau artimo žmogaus liga ir per pasaulį keliaujanti COVID-19 pandemija yra skirtingos situacijos. Jei serga jūsų šeimos narys, reikėtų reguliariai su juo susisiekti, domėtis, kaip jam einasi. Bet COVID-19 atveju (jei jūsų artimieji rimtai neserga šia liga) patys galite nuspręsti, kiek vertėtų tuo domėtis.

Domėjimuosi vadinu kasdien „suvartojamą“ žiniasklaidoje pateikiamos informacijos kiekį. Kaip dažnai skaitote naujienas? Kaip dažnai tikrinate naujų infekcijų ir mirčių statistiką? Kiek reguliarus domėjimasis COVID-19 naujienomis jus atitraukia nuo darbų ir šeimos reikalų?

Domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje, reikėtų – ir laikytis rekomendacijų, kad virusas kuo greičiau nustotų plisti. Tačiau taip pat verta suprasti, kad kraudamiesi į galvą didžiulį kiekį informacijos apie pandemiją pasauliui nepadėsite, tik apkrausite savo kognityvinius gebėjimus.

Domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje, reikėtų – ir laikytis rekomendacijų, kad virusas kuo greičiau nustotų plisti. Tačiau taip pat verta suprasti, kad kraudamiesi į galvą didžiulį kiekį informacijos apie pandemiją pasauliui nepadėsite, tik apkrausite savo kognityvinius gebėjimus. Dėl to gali sumažėti jūsų produktyvumas darbe, nukentėti santykiai su šeima ar jūsų pačių gerovė.

Kad pamatytume neigiamą matymo „pro tunelį“ įtaką, paanalizuokime jau minėtų mokslininkų atliktą ir žurnale „Science“ paskelbtą eksperimentinį tyrimą.

Jie atliko paprastą eksperimentą su keliomis amerikiečių grupėmis. Dalyvių buvo paprašyta atlikti IQ testą, sudarytą iš klausimų su atsakymo variantais. Vienos grupės prieš testą buvo paprašyta galvoti apie savo finansinę padėtį ir finansines problemas. Kitai grupei apie tai užsiminta nebuvo. Kitaip sakant, vienai grupei buvo priminta apie pinigų stoką, o kitai – ne.

Mokslininkai nustatė, kad pirmosios grupės IQ testo rezultatai buvo kur kas prastesni nei antrosios, kuri apie finansines problemas negalvojo. Tai reiškia, kad pernelyg intensyvus mąstymas apie patiriamą nepriteklių gali rimtai paveikti žmogaus kognityvinius gebėjimus.

Ir toliau turėtumėte domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje šiuo sudėtingu metu, tačiau taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį, kiek tai apkrauna jūsų kognityvinę funkciją. Gal vertėtų susipažinimui su naujienomis paskirti tam tikrą dienos metą, o likusį laiką palikti kitiems jums ar jūsų artimiesiems svarbiems reikalams?

Dr. Agnė Kajackaitė yra elgsenos ekonomikos specialistė, Berlyno socialinių mokslų centro tyrimų grupės „Etika ir elgsenos ekonomika“ vadovė. Ji tyrinėja neetišką elgesį, tokį kaip melavimas, atlikdama ekonominius laboratorinius eksperimentus. Mokslininkės tyrimas apie temperatūros poveikį kognityviniams gebėjimams ir su tuo susijusius lyčių skirtumus buvo plačiai nušviestas pasaulio žiniasklaidoje.

Taip pat skaitykite

Populiariausi