Nuomonės

2020.04.25 15:34

Benas Lyris. Dievas ne stebukladarys, kuris viską sutvarko

Benas Lyris, kunigas ir poetas2020.04.25 15:34

Brangieji, dažnai mes, kaip ir mokiniai kelyje į Emausą, nematome Dievo, nes jis ateina ne taip, kaip mes įsivaizduojame. Šiandien pasaulyje girdima labai daug kaltinimų, esą kur yra Dievas, kai aplink vyksta tokie jautrūs dalykai, padarantys mus pažeidžiamus ir mirtingus.

Teko skaityti arkivyskupo Kęstučio Kėvalo pasisakymą šia tema. Jis sako, kad Dievas yra ant kryžiaus ir kenčia kartu su mumis tam, kad žmogiškumas mūsų nesužlugdytų ir mes išmoktume gyventi su savo silpnumu.

Šiuo metu vis girdime Jėzaus prisikėlimo ir susitikimo su savo mokiniais, kurie, po mirties gvildendami įvairias problemas, susijusias su jų Mokytoju, kaip jie toliau gyvens, kai jo nėra, sutinka Kristaus prisikėlimo ženklus. Tie ženklai yra ne tai, kad Jėzus nužengia nuo dangaus, bet kai kam tas ženklas yra tuščias kapas ar sutikti angelai.

Sekmadienio Evangelijoje girdėsime būtent šią Evangeliją, kai keliaudami į Emausą du mokiniai yra paskendę savo apmąstymuose dėl Jėzaus, kuriuo tikėjo, kurį myli, su kuriuo gyveno, kalbėjo, valgė, keliavo, tikėjo, kad jis išgelbės juos ir Izraelį, o dabar nežino, kas bus toliau.

Ir pats Jėzus eina jų gyvenime ir pradeda pasakoti Senojo Testamento pranašų žodį, kad Mesijas bus nukankintas, mirs ir kažkada prisikels, kad Mesijas nebus tobulas supermenas, nemirštantis, atsiribojęs nuo žmogaus skausmo, neturintis nieko bendro su žmogiškąja patirtimi. Ne, Mesijas bus tas, kuris įžengs į jūsų gyvenimą, tačiau neapsaugos jūsų nuo sunkumų, skausmo, baimių, o jose dalyvaus. Visa tai tam, kad skausmas, sunkumai, baimės ir mirtis jūsų nesustabdytų, bet leistų priimti gyvenimą su visomis jo formomis.

Mesijas bus tas, kuris įžengs į jūsų gyvenimą, tačiau neapsaugos jūsų nuo sunkumų, skausmo, baimių, o jose dalyvaus

Pažvelkite, brangieji, kaip Jėzus tampa nepažįstamu, kai mokiniai analizuoja savo sunkumus ir klausia, kur yra Dievas, nematydami, kad jis ir yra tuose sunkumuose. Kad būtent tada, kai jie klausia, kur jis, Dievas yra arčiausiai. Dievas ne stebukladarys, kuris viską sutvarko, išsprendžia ir nieko nereikia. Dievo sūnus yra jėga, leidžianti patirti savo paties artumą, kad mes neišprotėtume nuo sunkumų ir nuo aplinkybių, kuriose nematome atsakymų. Tuomet, kai jie ieško Dievo, mokiniams tampa aišku.

Trečią dieną po Jėzaus mirties du jo mokiniai keliauja į Emausą. Jie kalbasi apie tai, kur yra Dievas, tačiau Jėzui atėjus jie jo nepastebi, nes tų įvykių apmąstymas jiems daug svarbesnis negu Dievo artumas. Jie geba pažinti Dievą tada, kai įsileidžia jį į savo gyvenimą. Kai prieina savo namus, jie sako Jėzui: „Pasilik su mumis. Vakaras arti, diena jau besibaigianti. Tuomet Jėzus ateina į jų kasdienybę: vakarieniauja su jais, sukalba laiminimo maldą, laužo duoną, duoda jiems valgyti ir tada jų akys atsiveria.

Jie pažįsta Dievą, bet jis tarsi pranyksta jiems iš akių. Galiausiai jie patys kalbasi ir klausia: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo apie raštų prasmę? Argi iš tikrųjų nepatyrėme Dievo artumo? Mes daug labiau galvojome apie įvykius ir kaip iš jų išeiti, todėl nepažinome Dievo ir nesupratome, kad jis yra tame, iš ko mes norime pabėgti.“

Mane itin palietė vieno gydytojo psichiatro pasakymas ligoniui. Jis sakė: „Nemėginkite išeiti iš savo sunkumų nepabandę pasiimti iš jų to, ką jie nori papasakoti apie jūsų gyvenimą, ir atpažinti juose esančio Dievo patirties.“

Dievo sūnus yra jėga, leidžianti patirti savo paties artumą, kad mes neišprotėtume nuo sunkumų ir nuo aplinkybių, kuriose nematome atsakymų.

Brangieji, prašykime malonės, kad, susidūrę su sunkumais, neužsidarytume sudėtingų situacijų analizėje, klausdami, kaip dabar bus, kur yra Dievas, kad nekaltintume gyvenimo, jog jis yra nevykęs, o priešingai – matytume galimybes ir jose esantį Viešpatį.

Kai mokiniai pamatė ir įsileido Dievą prie savo stalo, jų sunkumai tarsi išnyko, nes jie patyrė gydantį Dievo artumą. Visa tai šio sekmadienio Evangelijoje mes ir pamatysime.

Prašykime, kad Dievas savo dvasia nušviestų mūsų gyvenimo patirtis, kad suvoktume, jog sunkumai yra ne tai, kas mus pažeidžia ar nėra mūsų gyvenimo tikslas, bet yra mūsų žmogiška patirtis ir buvimo žmogumi sąlyga. Jeigu patiriame sunkumus, esame pažeidžiami, mirtingi, sergame, tai nereiškia, kad Dievo nėra. Tai reiškia, kad mes esame žmonės ir mums reikia Dievo bei vienas kito artumo.

Jeigu patiriame sunkumus, esame pažeidžiami, mirtingi, sergame, tai nereiškia, kad Dievo nėra. Tai reiškia, kad mes esame žmonės ir mums reikia Dievo bei vienas kito artumo

Mums reikia Dievo tam, kad, žvelgdami į Kristaus kančią, jo mirtį ir prisikėlimą, nenusiviltume ir suprastume vienas kito skausmą, pasisemtume drąsos, kad mūsų abejonės ir baimės mūsų nesustabdytų tikėti viltimi ir ją kurti, kad atpažintume mūsų sunkumuose ir abejonėse esantį Dievą, kuris keliauja kartu, neišgelbėja, nesutvarko mūsų gyvenimo be mūsų, bet dalijasi mūsų gyvenimo duona ir įkvepia gyventi. To linkiu sau ir jums. Amen.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt