Nuomonės

2020.04.22 08:17

Jurga Tvaskienė. Baugina ne virusas – į neviltį varo dvejopi standartai

papildyta Vyriausybės kanceliarijos komentaru
Jurga Tvaskienė 2020.04.22 08:17

Važiuojant per Suvalkiją, dėmesį patraukė informacinis skydas šalikelėje. Paprastai tokiuose informuojama, kiek pavojingoje kelio atkarpoje žuvo žmonių, kiek buvo sužeista. O lenta Suvalkijoje bylojo: šioje vietoje jau surinkta tiek ir tiek baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Ir Vyriausybė po savaitgalio pasidalijo širdį glostančia informacija: už karantino ir saviizoliacijos pažeidimus nubaudė 169 gyventojus. O iš viso nuo karantino pradžios nubaustųjų skaičius siekia 1,4 tūkst. Baudos visai nejuokingos – nuo 500 iki 1 000 eurų. Tai kur kas daugiau nei vidutinė senatvės pensija ar minimalus atlyginimas.

Betgi Vyriausybė pati, nelaukdama karantino pabaigos, praėjusią savaitę sušvelnino suvaržymus kai kuriems prekybininkams. Ir minios išalkusiųjų – ne duonos, bet pramogų – užuot traukę į parkus, patraukė į parduotuves. Kas varžto, kas batukų, o kas tiesiog pabūti ne izoliacijoje.

Ir jūs dar stebitės, kad senoliai, ranka numoję į grėsmes, eina į prekybos centrą, kaip kažkada eidavo į poliklinikas? Jie ką, nemato per televizorių eilių, nusidriekusių prie širdžiai mielų parduotuvių durų? O jei ne eilių, tai tų pačių įstatymus leidžiančių Seimo narių šėlsmo parlamento valgykloje. Kol vieniems grasinama baudomis už ribojimų nesilaikymą, kiti Seime intensyviai kovoja – šaukštu prieš kopūstų sriubą ir šakute – prieš kotletą.

Ar tarp tų 1,4 tūkst. bausmių už pažeidimus sulaukusių piliečių buvo tie, kur Seimo valgykloje viešai srėbė kopūstus? Žinoma, ne.

„Tai amoralus ir netoleruotinas elgesys“, – pareiškė Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Tik kalbėjo jis ne apie taisykles laužančius kolegas politikus, bet apie Seimą maitinančią įstaigą. Jai gresia bauda, nes tai – „gudraujantis verslas“. Mat valgyklos darbuotojos neprivertė tų kelių Seimo narių, pasijutusių išrinktaisiais tarp išrinktųjų, savo kopūstų ir kotletų neštis į uždarus kabinetus.

Ta pati Seimo dauguma atkakliai tyli, kai jos atstovas Dainius Gaižauskas – ne eilinis parlamentaras, bet Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, įsiprašo testuotis dėl koronaviruso, nes jo padėjėja serga, o jam pačiam skauda ir gerklę, ir galvą. O paskui gauna partijos kolegos – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos leidimą, nepaisant skausmų ir privalomos tokiais atvejais saviizoliacijos, ateiti ir posėdžiauti Seime. „Negaliu susitaikyti su neteisybe“, – tvirtina D. Gaižauskas iš aukštos tribūnos, taip atmesdamas visiems eiliniams piliečiams privalomus reikalavimus.

Ar tarp tų 1,4 tūkst. bausmių už pažeidimus sulaukusių piliečių buvo tie, kur Seimo valgykloje viešai srėbė kopūstus? Žinoma, ne.

Vienos taisyklės – tiems, kurie jas kuria, kitos – visiems likusiems. Ir todėl kovos su epidemija pirmosiose gretose stovintiems medikams ilgai diskutuoti priedai prie atlyginimų numatyti tik nuo balandžio (jei medicinos įstaigos sukrapštys kažkiek iš sumažėjusių pajamų). O štai Sveikatos apsaugos ministerijos politinio pasitikėjimo darbuotojai – ministro A. Verygos komanda – jais jau džiaugiasi nuo kovo. Kaip pranešė LRT RADIJAS, šių metų pirmąjį ketvirtį jų darbo užmokestis padidėjo vidutiniškai 1 000 eurų. Mat padidėjo komandos darbo krūvis ekstremaliomis sąlygomis.

Kiek mažiau nei tūkstančiu, bet irgi ženkliai šį ketvirtį kito ir vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės komandos atlyginimai: viceministrų – beveik 900, patarėjų – 500 eurų. Kaip kitose ministerijose – dievai žino, nes pastarojo meto atlyginimų jos dar nedeklaravo. Kaip ir Vyriausybės kanceliarija, teikianti apibendrintus duomenis tik už praėjusius metus. Bet ir jie atskleidžia, kad pernai, palyginus su 2018 metais, pavyzdžiui, premjero biuro vadovo(-ės) atlyginimas pakito 1 300 eurų, o Vyriausybės kanclerio – beveik 2 000 eurų – iki daugiau kaip 5 tūkst. eurų. (Vyriausybės kanceliarijos paaiškinimą skaitykite komentaro apačioje - LRT.lt).

Tie, kurių atmintis gera, prisimena, kad Vyriausybės kancleriui, ilgamečiam premjero Sauliaus Skvernelio bendražygiui Algirdui Stončaičiui, 2018-ųjų pradžioje, dar net nepradėjus eiti pareigų, buvo skirtas 60 proc. atlyginimo priedas. Žinoma, už veiklą, viršijančią darbo krūvį. Ir dar todėl, kad priedai kancleriams būdavo skiriami ir anksčiau.

Tikrai taip – būdavo. 2008-ųjų gruodį, paraginęs visus susiveržti diržus dėl smogusios ekonominės krizės, tuometinis premjeras Andrius Kubilius savo politinio pasitikėjimo komandai irgi padalijo priedus už krūvį – po 20 proc. prie atlyginimo. Komanda tuo metu dirbo vos savaitę.

Ir kas pasakys, kad dabartinė su pokyčių vėliava atėjusi dauguma nemina jau seniai išmintų kelių, kai kalba pasisuka apie savus žmones? Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kurią žadama naikinti ir kuri jau ne pirmas mėnuo gyvena be „galvos“, staiga atsiranda būtinybė priimti du naujus neegzistuojančio ministro patarėjus. Taip, visiems koncentruojantis į koronavirusą, prieš savaitę šioje ministerijoje komunikacijos patarėjo pareigas eiti pradeda Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Anksčiau ji dirbo tuometinio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio patarėja.

Ir kas pasakys, kad dabartinė su pokyčių vėliava atėjusi dauguma nemina jau seniai išmintų kelių, kai kalba pasisuka apie savus žmones?

Panašiu metu begalvėje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje patarėjo postas tenka ir Kęstučiui Šetkui. Dar prieš mėnesį jis vadovavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai. Tai pačiai, kuri balandžio pradžioje paskelbė kartu su Trakų rajono savivaldybės pedagogine psichologine tarnyba ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba pirksianti jausmomatį mūsų visų emocinei būklei vertinti.

Tik kažin kiek tai emocinei būklei, įjautrintai kylančio neteisingumo jausmo, pagelbės naujausias valdančiųjų ir opozicijos susirėmimas dėl parlamentinių išlaidų sustabdymo krizės metu? Savo dvasia populistinis konservatorių projektas jau sulaukė valdančiųjų „valstiečių“ atsako. Opozicijos siūlymas neatitinka Konstitucijos ir apsunkintų Seimo narių parlamentinį darbą, – teigiama rašte su Ramūno Karbauskio parašu. Priminsiu, kad per mėnesį Seimo narių parlamentinei veiklai skiriama beveik 140 tūkst. eurų. Pernai politikai daugiausia išleido automobilių priežiūrai, taip pat – suvenyrams, knygoms ir viešosios informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti.

Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius po komentaro publikavimo atsiųstame laiške teigia, kad iš tiesų atlyginimai nedidėjo. Nurodoma, kad 2019 metais buvo įgyvendinta mokesčių reforma ir didžioji dalis darbdavio socialinio draudimo įmokų įsiskaičiavo į darbo užmokestį, dėl ko išaugo darbo užmokestis BRUTO.

„Darbo užmokestis apskaičiuojamas pareigybei nustatytą koeficientą padauginus iš pareiginės algos bazinio dydžio, kuris 2018 metais sudarė 132,50 Eur, 2019 metais įvertinus mokesčių reformą padidėjo apie 30 proc. iki 173 Eur. Kitaip tariant, darbo užmokesčio BRUTO padidėjimas yra skaitinis, tačiau ne NETO“, - nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Šios institucijos puslapyje teikiama tokia informacija apie atlyginimus: