Nuomonės

2020.04.18 07:17

Mykolas Drunga. Ar galima kovoti su koronavirusu nesugriaunant ūkio?

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.04.18 07:17

„Švedijos puskarantinis – tai vidurio kelias, kuris nesugriaus ekonomikos“, – tokį straipsnį su paantrašte „Mažiausiai karantinavusi Skandinavijos šalis turi mažiausią užsikrėtusiųjų procentą – kodėl?“ paskelbė tiriamosios žurnalistikos atstovas Michael`as Fumento žurnale „American Conservative“.

Siūlau šį straipsnį skaitytojams ne dėl to, kad jam be išlygų pritarčiau, bet todėl, kad jis ryškiai, tačiau nekvailai išsiskiria iš kitų koronavirusinių straipsnių.

Pagrindinė jo tezė yra ta, kad trijų Skandinavijos šalių – Norvegijos, Danijos, Švedijos – palyginimas „galėtų paremti idėją, jog susirgimų skaičiaus sumažinimas nereikalauja drakoniškų įstatymų, sprogdinančių ekonomiką iš vidaus.

Statistiniai modeliai, žiniasklaida ir koronavirusui karą paskelbę politikai sutaria, kad karantinai socialiniams atstumams didinti yra labai efektyvūs.

Antra vertus, negalima ginčyti, kad tokios priemonės dažnai priverčia iškęsti didžiulius sunkumus dabar, pasauliui ritantis į gilią recesiją ar netgi darsyk į Didžiąją depresiją.

Statistiniai modeliai, žiniasklaida ir koronavirusui karą paskelbę politikai sutaria, kad karantinai socialiniams atstumams didinti yra labai efektyvūs.

„Bet iš tiesų jokio karo nėra, – tikina M. Fument. – Priešas čia tėra nesąmoninga DNR grandinėlė, o teiginys, kad būtina per prievartą laikytis socialinio atstumo, mokslinio pagrindo beveik neturi, nebent tokiu laikytume pastebėjimą, kad pirma, vienuoliai atsiskyrėliai neserga užkrečiamomis ligomis ir tokių neplatina ir kad antra, kiekvieną sykį, kai šalis pasiekia užsikrėtimo viršūnę (vadinamąjį „piką“) ir infekcijų skaičius ima mažėti, nuopelnas už tai priskiriamas prieš tai buvusiems valdžios veiksmams.“

„Bet tai būtų mąstymo klaida post hoc, ergo propter hoc: po to, vadinasi dėl to. Pagal šią priežastingumo schemą galėtume sakyti, kad Kobe Bryantas žuvo dėl to, kad Donaldas Trumpas išrinktas JAV prezidentu.

Teiginys, kad būtina per prievartą laikytis socialinio atstumo, mokslinio pagrindo beveik neturi

Teisingas mąstymo būdas reikalautų palyginti, kaip einasi iš dalies skirtingais keliais pasukusioms Norvegijai, Danijai ir Švedijai.

Norvegija ir Švedija dalijasi ilgesne nei pusantro tūkstančio kilometrų bendra siena ir drauge su Danija turi taip panašias kalbas, kad gali vieni kitus suprasti be greito kitos kalbos išmokimo.

Ilgą laiką Švedija ir Norvegija jungėsi į vieną karalystę, o daug ilgesnį periodą Danija ir Norvegija buvo susijungusios vienoje abiejų tautų karalystėje.

Vikingai kilo iš visų trijų tautų, visos trys ir toliau tebėra konstitucinės monarchijos, o ir genetiškai jos labai panašios.

Tačiau kai prieiname prie COVID-19 ligos, matome dramatiškus skirtumus vyriausybių veiklose. Kalbant paprastai, šefas švedas vis dar užsiima savo darbu, tuo metu jo kolegos norvegas ir danas yra bedarbiai.

„Še tau, boba, ir devintinės!“, – sušuktų mūsų tautietis, o M. Fumento toliau dėsto taip:

„Vis dėlto švedai iš visų trijų turi patį žemiausią susirgimo koronavirusu procentą.

„Kuomet Danija ir Norvegija uždarė savo sienas, restoranus ir slidinėjimo trasas ir liepė visiems moksleiviams bei studentams šį mėnesį likti namie, tai Švedija uždarė tik savo vidurines ir aukštąsias mokyklas, bet darželius, pradines mokyklas, smukles, restoranus ir sienas paliko atviras – ir neuždėjo jokių ribų slidinėjimo trasoms“, – pranešė dienraštis „New York Times“.

Beje, anot žurnalo „Forbes“, Norvegija ne tik rekomendavo laikytis karantino, bet karantino taisyklių nesilaikantiems uždėjo ir realias baudas, siekiančias du tūkstančius JAV dolerių arba 15 dienų kalėjimo.

Vis dėlto Švedija apribojo socialinių susitikimų dydį – pirma neleido vienoje vietoje susirinkti daugiau nei 500 žmonių, paskui daugiau nei 50.

Už savo pastangas Norvegija sulaukė daug pagyrų, tuo tarpu Švedija kritikuota už kiškiakopūsteliavimą, kai Stokholmas dega. „Ar Švedija nežiūri į koronavirusą rimtai?“ – klausė Kopenhagos dienraštis „Politiken“.

Už savo pastangas Norvegija sulaukė daug pagyrų, tuo tarpu Švedija kritikuota už kiškiakopūsteliavimą, kai Stokholmas dega.

Šiaip ar taip Norvegija baudžiama ekonomiškai, joje nedarbas staiga pasiekė tokį aukštą lygį, kokio per paskutinius 80 metų dar nebuvo.

Danijos ir Švedijos neužimtumo statistika šiuo metu vėluoja, tačiau galime įsivaizduoti, kad Danija irgi baudžiama, o Švedija, nors geresnėje padėtyje, bet taip pat kenčia, kadangi ji priklausoma nuo užsienio šalių ekonomikų, įskaitant savo tiesioginių kaimynių ūkį.

Švedų istorikas Larsas Tragardhas dienraščiui „New York Times“ kalbėjo, kad jo šalies vyriausybei „nereikia smulkiai kontroliuoti žmonių elgesio detalių lygmenyje per draudimus ar grasinimą sankcijomis ar baudomis ar įkalinimu.“

Tuo Švedija ir skiriasi netgi nuo Danijos ir Norvegijos. Kaip svetainei „Euronews“ kalbėjo Karolinskos instituto epidemiologė dr. Emma Frans, „strategija Švedijoje yra koncentruotis į socialinį atstumą žinomose rizikos grupėse, kaip antai tarp pagyvenusių žmonių.

Mes bandome naudotis pagrįstais skaičiavimais, – pridūrė ji. – Ir bandome prisiderinti prie kasdienio gyvenimo. Švedų planas yra įgyvendinti apskaičiavimus, kuriuos galima praktikuoti ilgą laiką“, – sakė ji.

Norvegijos modelis, kartu su daniškuoju, labiau pasirengęs „suklysti didesnio atsargumo pusėn“ – arba, kaip sakoma, užmušti musę plaktuku. Tai kaip čia einasi?

Kol kas nė vienoje iš trijų šalių nepasiekta užsikrėtimų viršūnė. Tačiau, pasak svetainės „Worldometer“, Švedijoje infekcijos atvejų yra beveik perpus mažiau nei Norvegijoje, o Danijoje dar trupučiuką mažiau nei Norvegijoje, bet vis tiek daugiau nei „kiškiakopūsteliaujančioje“ Švedijoje, kurioje išvis vienas iš mažiausių užsikrėtusiųjų procentų Europoje.

Švedijoje infekcijos atvejų yra beveik perpus mažiau nei Norvegijoje, o Danijoje dar trupučiuką mažiau nei Norvegijoje, bet vis tiek daugiau nei „kiškiakopūsteliaujančioje“ Švedijoje

M. Fumento dar cituoja Farro dėsnį, nustatytą 1840 m. ir teigiantį, kad epidemijos didėja ir mažėja pačios savaime – tai esanti epidemiologijos pagrindinė taisyklė.

Ji neverčia manyti, jog tinkami veiksmai negali sumažinti bendro užsikrėtimų kiekio, ar netinkami veiksmai jį padidinti. Per buboninį marą žmonės kartais kaltindavo ir naikindavo kates, o jos kaip tik buvo naudingos, nes suėsdavo marą platinančias žiurkes.

Vis dėlto ir Farro dėsnis, ir Skandinavijos patirtis rodo, jog galimai nebūtina sugriauti pasaulio ekonomiką tam, kad jį išgelbėtum.

Ir Farro dėsnis, ir Skandinavijos patirtis rodo, jog galimai nebūtina sugriauti pasaulio ekonomiką tam, kad jį išgelbėtum

Reikia atsisakyti fanatizmo, kovojančio su koronaviruso liga tik prievartos priemonėmis – neįsivaizduojamo ekonominio nuskurdinimo ir sugriautų gyvenimų sąskaita“, – baigia savo straipsnį žurnale „American Conservative“ žurnalistas M. Fumento.

Komentaras skambėjo LRT RADIJUJE.