Nuomonės

2020.04.11 11:35

Mykolas Drunga. Kaltinimus reikia ne tik skelbti, bet ir įrodyti

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.04.11 11:35

Šįkart Velykų šventėms tinkamą straipsnį užsienio spaudoje pačiu laiku paskelbė internetinis žurnalas „American Conservative“. Jis liečia Vatikano iždininką ir vyresnįjį popiežiaus Pranciškaus patarėją, Australijos kardinolą George‘ą Pellą.

Tai vyriausias Bažnyčios pareigūnas, kuris ne tik buvo viešai apkaltintas pedofilijos nusikaltimu, bet dabar po penkerių metų teisinės kovos tapo visiškai išteisintas.

Straipsnio autorius – Michaelas Warrenas Davisas, kito žurnalo, „Crisis“, įvardijamo kaip „tikinčiųjų katalikų pasauliečių balsas“, vyriausiasis redaktorius ir knygos „Reakcingas protas“ autorius.

„Vos vos patikėjau savo akimis, – rašo jis, – kai perskaičiau žinią apie kardinolo George‘o Pello išteisinimą – ne dėl to, kad jis kaltas, o kaip tik dėl to, kad jis taip akivaizdžiai nekaltas.“

2017 m. kardinolas buvo nuteistas dviejų berniukų neva 1996 m. įvykdytu lytiniu išnaudojimu, remiantis tik vienu abejotinu liudijimu. Todėl jis nuosprendį apskundė, bet pernai nuosprendis buvo patvirtintas ir kardinolas sėdo į kalėjimą.

„Kai prasidėjo antroji ir paskutinė apeliacija šių metų kovo 11 d., kiekvienas nešališkas stebėtojas, – rašo žurnalistas M. W. Davisas, – puikiai žinojo, kad Australijos teisingumo sistema nė per nago juodymą nebuvo suinteresuota teisingai atseikėti bausmę.“

Teismai nesilaikė jokios nekaltumo prezumpcijos, jiems nekilo jokio klausimo dėl pagrįstų abejonių. Australijai terūpėjo atsikeršyti Katalikų Bažnyčiai – nieko daugiau, nieko mažiau.

„Ar čia tikrai turime atvejį, kai visiškai aišku, kur juoda ir kur balta? – klausia žurnalistas, – ir tuoj pat atsako: taip, čia visiškai aišku.“

Toliau ir M. W. Davisas, ir jo redaguojamo žurnalo „Crisis“ bendradarbis Seanas Fitzpatrickas smulkiai atpasakoja nusikaltimą, kuriuo kardinolas buvo kaltinamas.

Jo esmė tokia, kad du bažnytinio choro paauglius po sekmadienio mišių įsibrovusius į zakristiją ir pradėjusius maukti nekonsekruotą vyną ten netikėtai užklupo kardinolas ir tuoj pat juos abu vieną po kito lytiškai išprievartavo.

Visa tai truko daugiausiai tris minutes – nuo kardinolo ištarto palaiminimo mišioms baigiantis iki pamaldose dalyvavusių tikinčiųjų susirinkimo prie katedros vartų, į kurį tiedu berniukai irgi suspėjo atvykti.

Ir tiek iš viso prokuratūros pateiktų įkalčių – nebuvo jokių įtartinų skysčių kardinolo rūbuose, jokių stebėjimo kamerų įrašų, jokių kitų liudytojų – tik vieno berniuko logiškai sunkiai įtikinamas pasakojimas.

To pasakojimo nepatvirtino antrasis kardinolo G. Pello tariamai išnaudotas jaunuolis: 2014 m. jis tragiškai pats atėmė sau gyvybę, prieš tai įsakmiai pareiškęs, kad jo niekada lytiškai neprievartavo nė vienas dvasininkas.

Daugelis katalikų iš karto suprato, kad kardinolas G. Pellas nuteistas neteisingai, tačiau pabūgo jį viešai apginti. Kas gi norėjo būti apkaltintas „kunigų grobuonių“ užstojimu 2019 m., per patį kunigų pedofilų medžiojimo įkarštį?

Tuo tarpu kai kurie „pažangūs katalikai“ prisidėjo prie pasaulietiškos žiniasklaidos ir sveikino jo nuteisimą kalėti: juk kardinolas G. Pellas yra (ar buvo) vienas iš penkių galingiausių konservatorių Vatikane!

„Tiesa ta, – rašo M. W. Davisas, – kad kardinolas Pellas iš tiesų buvo teisminio persekiojimo auka. Jį šmeižė prieš katalikus nusistačiusios Australijos medijos.“

Ir jeigu manote, jog mes per tolerantiški ir per apsišvietę, kad persekiotume pagyvenusį dvasininką dėl jo religijos – jūs klystate. Kardinolas Pellas nusikalto tuo, kad buvo katalikų vyskupu tokioje valstybėje ir tokioje epochoje, kurioje Bažnyčia keikiama.

„Todėl aš ir stebiuosi, kad jis iš kalėjimo išėjo gyvas“, – teigia žurnalistas M. W. Davisas ir pacituoja žodžius, kuriuos kardinolas ištarė, sužinojęs apie savo išteisinimą: „Aš nelinkiu savo kaltintojui nieko blogo, aš nenoriu, kad mano išteisinimas dar ką nors pridėtų prie to skausmo ir apmaudo, kurį daug kas jaučia. Tikrai kančios ir kartėlio jau yra pakankamai“.

„Taip kalba vyras, neturintis iliuzijų apie gyvenimo tikėjime kainą“, – rašo M. W. Davisas ir priduria, jog „Didįjį Penktadienį turėtume prisiminti žodžius, kuriuos Kristus tarė, kabodamas ant kryžiaus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“.

Paleistas iš kalėjimo, kardinolas G. Pellas katalikų naujienų agentūrai „CNA“ pareiškė, kad „Šventoji savaitė vienareikšmiškai yra svarbiausias mūsų Bažnyčiai laikotarpis, tad aš ypač džiaugiuosi, kad šis nuosprendis atėjo kaip tik šiuo metu.

Velykų tridienis, toks centrinis mūsų tikėjimui, šiemet man bus dar ypatingesnis“.

„Tačiau kardinolas George‘as Pellas kiekvieną savo gyvenimo dieną gyveno tarsi tai būtų Velykos“, – rašo M. W. Davisas ir priduria, kad „nedaugelis vyrų galėtų būti tokie bebaimiai tokio blogio akivaizdoje ir taip greitai atleisti tokio masto neteisybę.

Todėl, jeigu šią Šventąją Savaitę turėčiau vieną maldelę sau, tai norėčiau tapti panašesnis į kardinolą George‘ą Pellą“, – baigia savo straipsnį žurnale „American Conservative“ publicistas Michaelas Warrenas Davisas.