Turbūt dažnas šiomis dienomis vartydamas kelionių albumus suvokia, kad šių metų atostogų planai pasikeitė. COVID-19 infekcijos dėka jau ir taip nesaugus pasaulis tapo dar nesaugesnis. Visa ši istorija privertė mus iš naujo pažvelgti į savo gyvenimą, jo prasmę ir užduotis. Karantinas netgi namisėdas privertė jaustis nejaukiai.
Socialinių kontaktų apribojimas žmonėms sunkus išbandymas, kaip mes vengtume savo kolegų, kituose miestuose gyvenančių artimųjų ir giminių, turbūt daugelis šiomis dienomis mielai juos pasikviestų į svečius. Pagaliau įvertinome, ką turėjome ir ko netekome. Kita vertus, karantinas ir viruso grėsmė davė šansą iš naujo pažvelgti į artimuosius, įvertinti savo siekių ir darbų laikinumą ir atsigręžti į tikrąsias vertybes. Galbūt virusas išmokys vertinti mūsų pasaulio trapumą ir jį saugoti. Vaistai ir vakcinų kūrimas įgis didesnį pagreitį, o mokslininkams ir medikams bus lengviau prisibelsti į savo Vyriausybių bei verslo korporacijų duris. Ligų plitimo monitoringas ir valdymas taps efektyvesnis, o atsakingos vyriausybių struktūros savo informacines sistemas atvers universitetų bendruomenėmis.
Žmonės turi gebėjimą išlikti. Žmonija tūkstančius metų kūrė civilizaciją ne tam, kad ji pasiduotų tegu ir labai piktam ir mūsų kraujo ištroškusiam virusui. Beveik 200 gydytojų iš 20 pasaulio šalių ne veltui paaukojo savo gyvybes šiame mūsų visų mūšyje už išlikimą.
Vilniaus universiteto mokslininkų pateiktas pandemijos modelis tapo pirmąja šios potencialios sąveikos kregžde. Diagnostinių sprendimų optimizavimas atsižvelgiant į ribotus resursus bus antras iššūkis. Visuomenės imuniteto tyrimai taip pat turi tapti svarbiu elementu prognozuojant naujus COVID-19 protrūkius šaltuoju metų laiku. Greitas gydymo įstaigų tinklo adaptavimas pandemijų suvaldymo poreikiams taps esminiu ne tik pasitikėjimo sveikatos sistema požymiu, bet ir pačia valstybe. Medikų apsaugos sprendimai, kurie remiasi gripo infekcijos kontrole, turės būti atnaujinti remiantis naujausia patirtimi valdant kur kas sunkesnes infekcijas. Mūsų laukia labai daug darbų, o laiko ne tiek ir daug.
Bet žmonės turi gebėjimą išlikti. Žmonija tūkstančius metų kūrė civilizaciją ne tam, kad ji pasiduotų tegu ir labai piktam ir mūsų kraujo ištroškusiam virusui. Beveik 200 gydytojų iš 20 pasaulio šalių ne veltui paaukojo savo gyvybes šiame mūsų visų mūšyje už išlikimą. Nors imtynės su virusu tęsis dar ilgai, bus atokvėpiai ir sunkios akimirkos, žmonija išliks, nes žinios ir mūsų gebėjimas prisitaikyti įveiks šį ir daugelį kitų mus laukiančių iššūkių.
Novelistas, biografas ir žurnalistas Stefanas Zweigas pasitraukė iš gyvenimo pačioje nacių Holokausto tamsoje 1942 metais ką tik pabaigęs savo paskutinę autobiografinę knygą „Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“, kurioje aprašė nerūpestingą gyvenimą tarpukario Europoje. „Aš kartkartėmis pažvelgiu aukštyn į senuosius žvaigždynus, kurie žėrėjo virš mano vaikystės, ir guodžiu save man atitekusiu pasitikėjimu, kad šis atokrytis ilgainiui pasirodys esąs tik nedidelis laiko tarpsnis amžinoje laiko tėkmėje“. Ir jis buvo pranašiškai teisus – blogis buvo sunaikintas per sekančius trejus metus. Visiems mums kartais reikia mokytis išgirsti save, kad išgyventume.
