Nuomonės

2020.04.07 12:46

Vytautas Keršanskas. Įtakos operacijos su „humanitarinės pagalbos“ kauke

Vytautas Keršanskas, politologas2020.04.07 12:46

Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad pasaulį užklupusi pandemija privertė didžiąsias pasaulio galias padėti geopolitines ambicijas į antrąjį planą ir susivienyti bendroje kovoje prieš klastingą virusą. Tačiau tai, kokiais veiksmais palydimos Rusijos ar Kinijos pastangos padėti Vakarams kovoje su virusu parodo tikruosius šių valstybių užmojus – išnaudoti krizinę situaciją siekti savo strateginių tikslų.

Iš dalies jie ir persidengia, ir skiriasi. Skiriasi pirmiausia todėl, kad Maskva ir Pekinas žaidžia skirtingose lygose. Kinija turi ilgalaikį tikslą perimti šiuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų turimą vaidmenį pasaulio politikoje ir ekonomikoje, o tai daroma daugiausia ekonominės ir diplomatinės įtakos instrumentais. Rusijos pastangos įtvirtinti savo galią yra labiau apribotos geografiškai ir ji savo galią siekia didinti pirmiausia skaldant ir silpninant Vakarus.

Akivaizdu, kad pandemijos sukeltas chaosas yra palanki terpė siekti savo strateginių tikslų. Todėl tiek Kinija, tiek Rusija ėmėsi siųsti humanitarinę pagalbą į Europą ir Šiaurės Ameriką toli gražu ne vedamos altruistinių sumetimų. Humanitarinė pagalba tampa gera priedanga įtakos operacijoms informaciniais, politiniais ar diplomatiniais instrumentais ar net vykdyti priešišką šnipinėjimą.

Pavyzdžiui, nors Italijos dienraščiai skelbia, kad net 80 proc. Rusijos atsiųstos įrangos nėra tinkama naudoti, iš Maskvos atvykę ekspertai yra įvykių epicentre, jų veiksmai gausiai nušviečiami valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos ir formuojama žinutė, kad „Rusija atėjo į pagalbą, o Europa – ne“.

Kinijos parama taip pat nušviečiama kaip didžiulis solidarumo gestas, o diplomatiniais kanalais siekiama, kad ir paramą gaunančių valstybių atstovai imtųsi kalbėti apie Pekino geraširdiškumą. Bene ryškiausias pavyzdys yra Serbija: nors ši šalis iš Europos Sąjungos gavo nepalyginamai didesnę paramą nei iš Kinijos, siuntą iš pastarosios pasitikino pats prezidentas, kuris iš dėkingumo net ėmė bučiuoti Kinijos vėliavą. Europos Sąjungos parama, tuo tarpu, nesusilaukė beveik jokio dėmesio.

Kritikai atremtų sakydami, kad globalios pandemijos akivaizdoje bet kokia pagalba ir parodytas solidarumas yra sveikintinas, nes tai padeda gelbėti gyvybes. Tad galimybė, kad už pagalbos slypi kokie nors politiniai tikslai – yra tik antraeilis dalykas ir nuo pagrindinės kovos dėmesį atitraukiančios priekabės.

Trumpuoju laikotarpiu gali taip atrodyti, tačiau ilgalaikės šios krizės pasekmės turėtų rūpėti ne mažiau. Kinija viruso plitimo pradžioje apskritai bandė nuslėpti jo egzistavo faktą, teikė klaidinančią informaciją Pasaulio sveikatos organizacijai ir taip prisidėjo prie didesnių pandemijos padarinių. Rusija ilgą laiką vengė imtis veiksmų savo teritorijoje kovoti su virusu, o dabartinė pagalba dėl politinių sumetimų vykdoma savo piliečių gyvybių sąskaita.

Staiga atslinkusi pandemija tapo milžinišku iššūkiu, parodžiusiu, kad ir daugelis Vakarų valstybių tam buvo nepasiruošusios. Pirmųjų savaičių chaosą keičia vis labiau pamatuotas ir koordinuotas veikimas, ilgainiui padėsiantis suvaldyti situaciją. Tačiau žmonių atmintyje gali išlikti blogiausias emocijas sukėlusios patirtys ir žinios. Būtent tuo ir yra manipuliuojama vykdant humanitarine pagalba pridengtas įtakos operacijas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.