Karantino metu turbūt teko matyti ne vieną smagų vaizdą, kaip žmonės originaliai leidžia laiką namie, ar ne kartą girdėjote, kokia tai puiki galimybė pasidžiaugti sulėtėjusiu gyvenimo tempu.
Netikėtai sustojęs pasaulis gali būti puiki proga pasimėgauti buvimu namie, tačiau daliai žmonių karantinas tapo spąstais, o kiekviena diena, kai negali palikti namų, – košmaru, kurį sunku išgyventi.
Smurto namuose rodikliai didėja, esant bet kokiai ekstremaliai situacijai ar krizei, tačiau karantino sąlygos smurto namuose aukoms kelia ypač rimtas, o kartais – net mirtinas grėsmes.
Praėjusią savaitę policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pranešė, kad nusikaltimai persikelia į privačią erdvę. Anot jo, per pastarąsias tris savaites nusikaltimų skaičius artimoje aplinkoje šalyje išaugo 20 proc. Atsižvelgiant į tai, kad dar iki COVID-19 pandemijos policija skelbė, jog smurtą namuose patiria kas trečia moteris, šiandien namuose su smurtautojais įkalintos gyvena dar 20 proc. daugiau Lietuvos moterų.
Lietuva kylančiais smurto rodikliais nėra išskirtinė. Su šia problema karantino metu susiduria daugybė šalių, kai kuriose iš jų smurto prieš moteris skaičius karantino metu net dvigubai išaugo. Problemą dar pagilino ir tai, kad įprasti centrai, galintys padėti moterims, uždaryti, o į tuos kelis likusius dirbti kreiptis moteriai, kuri tarp keturių sienų yra nuolat stebima smurtautojo, – itin sudėtinga.
Dauguma su problema susidūrusių šalių aktyviai ieško nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje – tai viena iš šalių, kur smurtas artimoje aplinkoje karantino metu išaugo 30 proc., – nuspręsta aukoms padėti įsteigiant specialius centrus maisto prekių parduotuvėse, kad moterys, išėjusios nusipirkti maisto, galėtų kreiptis ir gauti reikalingą pagalbą. Atpažinti smurtą bei padėti moterims buvo išmokyti ir vaistinių darbuotojai: sutarta dėl specialių raktinių žodžių, iš kurių vaistininkai suprastų, kad moteriai reikia pagalbos, ir informuotų atitinkamas tarnybas. Moterys, kurioms namie pavojinga, karantino metu perkeliamos į viešbučius.
Kiekvienas iš mūsų galime pagalvoti, ar mūsų rate nėra moters, kuri galbūt patiria smurtą, kuri yra ilgą laiką dingusi iš viešosios bei socialinių tinklų erdvės, netikėtai atšaukia suplanuotus skambučius, nebebendrauja, ar yra neįprastai pasikeitusi.
Tuo tarpu Briuselio policija sekmadienį paskelbė naują kovos su smurtu namuose kampaniją. Pareigūnai telefonu susisiekia su visais per pastaruosius tris mėnesius pateikusiais skundus dėl smurto šeimoje, aiškinasi, ar aukoms viskas gerai, ir primena, kad jos nėra paliktos vienos. Ispanijoje policija informavo, kad moterys, kurios patiria namie smurtą, pranešti apie tai į nuovadą gali atvykti nesilaikydamos karantino ribojimų. Jungtinėje Karalystėje pasiūlyta praplėsti policijos galias, kad ši, savo sprendimu, galėtų iškeldinti smurtautoją iš namų. Italijos Trento mieste priimtas sprendimas, kad smurto atveju smurtautojas nedelsdamas privalo palikti namus. Vokietija atnaujina ir stiprina „saugių namų“ aukoms tinklą, o tam, kad nepritrūktų vietų, pertvarkomi tušti viešbučiai ir svečių namai.
Lietuvoje pagalbą teikiančios organizacijos ją teikia ir nuotoliniu būdu, tačiau joms šiandien ypač reikalingas valstybės, teisėsaugos institucijų ir žiniasklaidos dėmesys, bendradarbiavimas bei papildomi ištekliai.
Blogėjantys smurto rodikliai šioje neįprastoje situacijoje reikalauja nestandartinių sprendimų, todėl svarbu, kad šios visuomenės grupės susikoordinuotų ir susikoncentruotų į sprendimų, kaip padėti namuose likusioms aukoms, taikymą. Be to, būtina suvokti, kad šių priemonių kaina valstybei yra mažesnė nei smurto artimoje aplinkoje pasekmių sprendimas vėliau. Koronaviruso inicijuoto socialinio visuomenės egzamino rezultatai priklausys ne tik nuo to, kaip suvaldysime pandemiją, bet ir nuo to, kaip sugebėsime užtikrinti, kad, kaip visuomenė, neprarasime žmogiškumo, o ypač nepaliksime vienų tų, kuriems šiandien itin nelengva.
Visgi, be valstybės lygmens sprendimų, reikia ir kiekvieno iš mūsų pastangų. Kiekvienas iš mūsų galime pagalvoti, ar mūsų rate nėra moters, kuri galbūt patiria smurtą, kuri yra ilgą laiką dingusi iš viešosios bei socialinių tinklų erdvės, netikėtai atšaukia suplanuotus skambučius, nebebendrauja, ar yra neįprastai pasikeitusi.
Paskambinkite jai paklausti, kaip ji laikosi, paklauskite, ar jai viskas gerai. Išmokite atpažinti emocinius ar elgesio ženklus, kurie gali išduoti, kad moteris gyvena smurto spąstuose. Žema savivertė, itin dažnas atsiprašinėjimas, baimė, nerimas, depresijos simptomai, prarastas susidomėjimas buvusiais pomėgiais ar veikla, kalbos apie savižudybę ar kitas drastiškas temas – visa tai gali būti ženklas, kad moteriai namie nesaugu.
Jei įtariate, kad moteris gyvena smurte, padėkite jai surasti pagalbą iš organizacijų, kurios ją teikia, prisiminkite, kad pačiai moteriai kreiptis pagalbos, kai ją nuolat stebi smurtautojas, gali būti itin sunku. Galite ir kitaip jai padėti: padėti būtinais ištekliais, rasti palaikymą, saugų prieglobstį, pasidalinti socialinių tarnybų, patarėjų ar paramos grupių kontaktais.
Jei auka paprašo jūsų padaryti ką nors konkretaus ir jūs galite tai padaryti, nedvejodami padėkite. Jei negalite, pabandykite rasti kitų būdų, kaip padėti. Aukai svarbu žinoti, kad jūs esate pasiruošęs ir pasiryžęs padėti, esate pasiekiamas bet kuriuo metu. Tiesiog leiskite jai žinoti, kaip su jumis susisiekti, jeigu jai reikia pagalbos.
Ir svarbiausia – jei esate moteris, patirianti smurtą, kad ir kaip būtų sunku, nelikite viena, kreipkitės pagalbos į organizacijas, kurios šiandien ją vis dar teikia. Pagalvokite apie bent vieną žmogų, kuriam galite papasakoti apie save, savo situaciją – ji / jis gali jums padėti. Nepamirškite, kad nėra nieko svarbiau už jūsų sveikatą ir gyvybę.
