Ne tik Lietuvoje verda kovos dėl apsauginių priemonių trūkumo, tas pats šurmulys girdėti ir turtingiausioje bei demokratiškiausioje pasaulio šalyje Amerikoje.
Štai „Naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė apie didėjantį skaičių gydytojų ir medicinos seselių, netenkančių darbo arba sulaukiančių grasinimų, kad jo neteks, vien dėl to, kad viešai atkreipė dėmesį į apsaugos priemonių trūkumą ligoninėse, kuriose dirba“.
Taip žurnale „American Conservative“ rašė vienas jo redaktorių, žurnalistas, istorikas Danielis Larisonas. Toliau jis pacitavo minėtos agentūros pranešimo žodžius, kad „ligoninės grasina atleisti sveikatos apsaugos darbuotojus, viešinančius savo darbo koronaviruso pandemijos metu sąlygas, ir kai kuriais atvejais šiuos grasinimus ir įvykdo“. Čia pat šie atvejai smulkiau aprašomi.
Tada D. Larisonas paaiškina, kad „pandemijos įkarštyje Jungtinėms Amerikos Valstijoms aiškiai reikia visų savo turimų išmokslintų medicinos profesionalų, todėl išmesti juos iš darbo dėl to, kad atskleidė ligoninių pasirengimo stoką, yra keleriopai kenksminga.
Juk niekam nenaudinga slėpti būtinų apsaugos priemonių stygių. Nors iš karto tokiu tiesos užslopinimu gal ir galima trumpam laikui išvengti nemalonumų, jie vis dėlto nublanksta prieš gėdą, kuri užsitraukiama neaprūpinant koronaviruso pacientus gydančių daktarų ir seselių apsaugos priemonėmis.
Ligoninių administratoriams gali nepatikti, kad jų tarnautojai apie tai kalba su žurnalistais, tačiau be tikslios informacijos apie nepriteklius bus daug sudėtingiau mobilizuoti tuos resursus, kurių reikia didesniam kiekiui įrangos pagaminti.
Nepakankami ištekliai saugančios įrangos gresia ne tik su virusu susiduriančių gydytojų ir seselių, bet ir visų pacientų tose ligoninėse gyvybei.
Tai pačių ligoninių ilgalaikis interesas būti tiesiais ir atvirais ir šiuo klausimu visuomenei nušviesti realią padėtį.
„Ligoninės seselėms ir kitiems sveikatos apsaugos darbuotojams užčiaupia burnas, bandydamos išsaugoti savo prestižą, - sakė Vašingtono valstijos medicinos seserų asociacijos atstovė Ruth Schubert, – bet tai baisu!“
Ligoninės tradiciškai laikosi griežtos politikos žiniasklaidos atžvilgiu tam, kad išsaugotų pacientų privatumą. Ligoninių darbuotojams nurodoma kalbėtis su žurnalistais tik per oficialias viešųjų ryšių įstaigas.
Tačiau pandemija įvedė į naują erą, – teigė R. Schubert ir pridūrė, kad sveikatos apsaugos darbuotojai „privalo turėti galimybę visuomenei pasakyti tiesą apie tai, kas iš tikrųjų dedasi įstaigose, kuriose gydomi koronaviruso pacientai“.
Bet kokia organizacija, kuriai labiau rūpi išsaugoti savo išviršinę reputaciją nei tinkamai atlikti savo darbą, anksčiau ar veliau liks su labai prasta reputacija.
Medikai, kurie apie tai prakalba, ne tik kelia aliarmą dėl savo pačių gydymo įstaigų, bet taip pat įspėja ir savo kolegas kitose šalies dalyse apie tai, kaip jie turi ruoštis tam, kas jų laukia.
O tramdyti tokius įspėjimus yra meškos paslauga visuomenei ir pakerta kojas viešosios sveikatos apsaugai“, – teigia D. Larisonas žurnale „American Conservative“, savo straipsnį baigdamas tokiais žodžiais:
„Medikai jokiais atvejais neturėtų dirbti nesaugiomis sąlygomis, bet ypač dabar, kai didėja ir apkrovimai ligoninėms, ir pavojai medikams, tad šie turėtų gauti visą įmanomą apsaugą“.
Dienraščio „New York Times“ žurnalistė Isabella Kwai straipsnyje „Pasaulio mokslininkai telkiasi į vieną tikslą“ rašė, kad „lenktynės sukurti vakciną nuo koronaviruso įkvėpė tai, ką tyrėjai vadina precedento neturinčiu moksliniu bendradarbiavimu, kurio dėka beveik visi kitokie tyrinėjimai sustojo.
Mažėjantys medicininių apsaugos priemonių rezervai verčia vyriausybes leistis į patrakusias tarptautines peštynes dėl veido kaukių. Čia vieni kitus ypač konfrontuoja Amerikos ir Kinijos atstovai.
Bet taip nėra mokslininkų bendruomenėje, kurioje akademinė šlovė ir konkurencinis slaptumas užleidžia vietą sienų nežinančiam bendro tikslo siekimui.
Tyrimų studijos skelbiamos internete dar gerokai prieš joms normaliai pasirodant akademiniuose žurnaluose, o tyrėjai yra nustatę šimtus viruso genomo sekvencijų ir jais pasidalinę.
Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija balandžio 1-ąją pranešė, jog per ateinančias kelias dienas pasaulis gali pasiekti apie vieną milijoną patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir apie penkiasdešimt tūkstančių mirčių.
Daktarai Kinijoje pranešė, kad vaistas nuo maliarijos, hidroksichlorokvinas, padėjo pasveikti lengvai koronavirusu užsikrėtusiems pacientams. Tačiau Europos medikamentų agentūra balandžio 1 d. įspėjo, kad šio vaisto veiksmingumas nenustatytas.
Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.
