Nuomonės

2020.03.29 09:13

Žagarės žydų likimas: migracija padėjo išugdyti arbatos karalių ir JAV prezidento patarėją

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2020.03.29 09:13

Pačioje XIX a. pabaigoje žydai sudarė du trečdalius abiejų Žagarių gyventojų. Tačiau jau nuo XIX–XX a. sandūros santykinis žydų skaičius mažėjo ir ši tendencija išliko per visą tarpukarį.

Didžioji dalis žydų paliko miestą dėl įvairių ekonominių priežasčių. Pirmiausiai, Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų kraštas, kuriam priklausė ir Žagarė, buvo ekonomiškai atsilikęs, čia nebuvo stambesnės industrijos bei ekonomiškai stiprių, klestinčių miestų. Todėl Žagarės žydai, ieškodami galimybės užsidirbti, neretai išvykdavo į vos už šimto kilometrų esančią Rygą, kuri jau nuo XIX a. vidurio buvo klestinčiu uostu, pramonės bei prekybos centru, patraukliu darbo galimybėmis.

XX a. pradžioje suintensyvėjo Šiaurės Vakarų žydų emigracija į kitas užsienio šalis – daugiausiai į JAV ir Palestiną, kiek vėliau į Didžiąją Britaniją ir Pietų Afrikos Respubliką. Šiuo laikotarpiu žydai emigruojantys iš etninių Lietuvos žemių nebuvo pogromų aukos ir nebėgo nuo antižydiškos prievartos. Vis dėlto tokios prievartos galimybė, Rusijos imperijos politika, skurdi ir perspektyvų plėtotei neteikianti ekonominė padėtis skatino juos išvykti, dažniausiai su visa šeima, be ketinimo sugrįžti.

Didelė dalis dabartinės Lietuvos teritorijos šiaurinėje dalyje gyvenusių žydų buvo priversti palikti savo gimtuosius namus Pirmojo pasaulinio karo metais. 1915 m. Rusijos imperijai ėmė nesisekti karo veiksmai su Prūsija, fronto linija priartėjo prie Lietuvos. Jos paribyje gyvenantys žydai Rusijos imperijos valdžios buvo apkaltinti šnipinėjimu ir bendradarbiavimu su vokiečiais. Dėl šios priežasties arčiau fronto linijos gyvenusieji žydai, taip pat ir gyvenę Žagarėje, buvo priversti „evakuotis“ į Rusijos gilumą. Dalis jų karui pasibaigus į savo gimtuosius miestus nebegrįžo ir savo gyvenimą pradėjo kituose buvusios imperijos miestuose.

Daliai Žagarę palikusių žydų išvykimas už jų gimtojo miestelio ribų atvėrė naujas galimybes ir tapo svarbiu faktoriumi vėlesniame jų gyvenime. Tarp iš Žagarės kilusių ir vėliau tarptautinio pripažinimo susilaukusių asmenų buvo broliai Benjaminas (1805–1886), Leiba (1819–1899) ir Maksas Emanuelis (1839–1912) Mandelštamai (Mandelstam). Jie nusipelnė kaip haskalos judėjimo, skatinusio pasaulietinį žydų švietimą ir edukaciją, atstovai.

Visi jie išvyko iš Žagarės ankstyvos jaunystės metais. Leiba Mandelštamas tapo pirmuoju žydu Rusijos imperijoje, studijavusiu Maskvos universitete. Jis parengė judaizmo tekstų chrestomatiją rusų kalba, išvertė į rusų kalbą ir išleido hebrajiška Bibliją su Mozės Mendelsono (1729-1786) komentarais. Išleido hebrajų kalbos gramatiką bei hebrajų–rusų–hebrajų kalbų žodyną. Benjamino anūkas Osipas Emiljevičius Mandelštamas (1891 – 1938), išleidęs daugiau nei 10 eilėraščių rinktinių, yra laikomas vienu svarbiausiu XX a. Rusijos poetų bei eseistų. Savo kūryboje jis kritikavo Josifo Stalino politiką, dėl to 1938 m. buvo ištremtas į Sibirą, kuriame ir mirė.

Iš Žagarės kilo filantropas bei sionistas Kalonimas Vulfas Visockis (Kalonimus Wolf Wissotzky, 1824–1904), labiausiai pagarsėjęs dėl savo įkurtos arbatos kompanijos. Jis apie 1849 m. atvyko į Maskvą ir čia įkūrė savo arbatos pramonės įmone, vėliau tapo visus Rusijos imperijos arbatos magnatu, vadintas arbatos karaliumi. 1900–1917 m. Visockio arbatos kompanija buvo didžiausia visame pasaulyje. Nuo 1936 m. „Wissotzky tea“ pagrindinė būstinė perkelta į Tel Avivą, kur ji yra iki šių dienų. Kompanija ir toliau sėkmingai vykdo savo veiklą Izraelyje, turi būstines JAV ir Jungtinėje Karalystėje, yra užmezgus prekybinius ryšius su daugeliu pasaulio šalių.

Žagarėje gimė Sidnėjus Hilmanas (1887–1946), tapęs įtakingu JAV darbininkų judėjimo atstovu bei profesinių sąjungų lyderiu. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo pagrindiniu JAV prezidento Franklino D. Ruzvelto (1882-1945) patarėju profsąjungų klausimais, buvo artimas prezidento aplinkos žmogus.

Pastaruoju metu Žagarėje periodiškai rengiamas Žagarės žydų kultūros dienos, kurios iš viso pasaulio sutraukia daugybę Žagarės žydų palikuonių, norinčių aplankyti kadaise iš čia išvykusių savo protėvių gimtąsias vietas.

--

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania http://discoverjewishlithuania.com/.