Lietuvoje antrą savaitę visi serga ūminiu nekoordinatitu. Toks jausmas, kad visi kažką daro, bet nieko tarpusavyje nesiderina. Stengiasi viens už kitą pasirodyti geresniais.
Kažkas užsakė kaukių vagoną, kažkas pirštinių sunkvežimį, kažkas skysčio rankoms dezinfekuoti kažkiek. Verslas fainas, užvertė savo atlikusia produkcija ligonines ir pan. Pritariu, reikia vienytis sunkiu metu.
Bet negi gera, konkreti, skaidri sunkmečio vadyba ir maksimaliai efektyvus resursų valdymas yra toks nesuvokiamas dalykas? Mūsų šalyje pilna žmonių, kurie puikiai išmano LEANą, puikiai komunikuoja, puikiai valdo didelius duomenų srautus. Kur tas mūsų krizės valdymo centras, kuris konsoliduoja informaciją, valdo poreikius ir deleguoja užduotis visoms organizacijoms, kurios nori prisidėti, tiek valstybinėms, tiek privačioms? Negi manome, kad užsipirkę penkis kartus daugiau kaukių nei reikia tapsime sveikesni?
Nesugebėdami per dvi savaites priimti elementarių sprendimų, kiek, ko ir kas perka bei kur ir kada pristato, mes darome gyvybiškai svarbias klaidas.
Nesugebėdami priimti sprendimo čia ir dabar, kad medikams reikia nupirkti x litrų dezinfekcinio skysčio, kaukių, kombinezonų, akinių šiandien ir išplatinti ASAP, mes juos laidojame.
Graudu klausyti bičiulių, kurie dirba su Sveikatos apsaugos ministerija, ir gyvai mato, kaip sprendimai priiminėjami, taip pat graudu matyti, kad koncentruojame aštriausių protų dėmesį, kaip surinkti kelis šimtus tūkstančių aukų kaukėms, pirštinėms ir skysčiui, kai valstybė švaistosi milijardiniais pažadais. Ar kas nors žino ir paskaičiavo, ką tai reiškia mūsų anūkams?
Nesugebėdami per dvi savaites priimti elementarių sprendimų, kiek, ko ir kas perka bei kur ir kada pristato, mes darome gyvybiškai svarbias klaidas.
Nupirkti viską, ko reikės artimiausias šešias savaites, gali būti vienas, greitas, informuotas sprendimas, labai trumpame laiko tarpe.
Man šis nekoordinatitas dar kartą įrodė, kad Lietuvoje neturime tikros lyderystės nei viename kortų namelyje – nei Seimo, nei Vyriausybės, nei Prezidentūros. Tų kortų namelių gyventojų mąstymas apskritai yra ribotas, jei jie nesugeba matyti Lietuvos kaip vientiso organizmo, kuris turi nutarti, kur juda ir kaip ten patekti.
Visi ten jau seniai serga nekoordinatitu ir niekaip nesugeba nusipirkti nuo to vaistų. Gaila tik, kad vaistai yra mūsų visuomenės rankose, ir jie dalinami nemokamomis balsų tabletėmis. Artėja rinkimai ir mes ir vėl rinksime tokius pat nekoordinatitu sergančius, kurie bijo, nepasitiki, nepatyrę, bet su kaukėm, tik ne medicininėm ir vedami baisiai stipraus ir kvailo noro pakliūti į kurį nors kortų namelį. Kodėl?
