Visi jau galvojo apie rinkimus, planų ir vilčių turėjo daug, bet atėjo jis. Koronavirusas. Jis klupdo valstybių ekonomikas, uždaro namuose milijonus žmonių ir, panašu, jog priverčia kristi karūnas nuo kai kurių politikų, biurokratų ir verslininkų galvų.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad Vyriausybės bei savivaldybių pastangos didžiulės, ir tikrai ne viskas yra blogai, yra dirbančių pasiaukojančiai, padarančių itin daug, o klaidų neišvengtų niekas. Bet kai kurie dalykai ir ne visai suprantami, ir sunkiai pateisinami.
Pagrindinė visos politinės sistemos institucija atrodo tik iš šono stebi, ką daro Vyriausybė. Prasidėjus karantinui Seimo nariai posėdžiavo vieną dieną ir priėmė Vyriausybės atneštą paketą krizei suvaldyti. Tačiau, ką šiuo metu veikia Seimas, pasakyti sunku. Po paskutinio Seimo kovo 17 d. posėdžio kovo 25 d. duomenimis per beveik dvi savaites posėdžius buvo numatę 6 komitetai iš 15.
Seimo pirmininko darbotvarkėje po paskutinio posėdžio dvi veiklos užfiksuotos. Ramūno Karbauskio darbotvarkėje šį mėnesį apskritai tik 3 dienos su nors kokiu įrašu. Todėl nesistebėkime, jog didžiausios frakcijos seniūnas šiuo metu savo palociuose danielius skaičiuoja. Suprantama, jog kažkokie darbai vyksta, bet tų darbų apraiškas, deja, surasti nelengva. Užtat apie politikų laisvalaikį, vyno pagėrimus ar sodininkystės pomėgius informacijos netrūksta.
Opozicijos veikimas taip pat kelia klausimų. Jei komunikacijos vinimi tampa premjerui atliktas testas, tai paskui nereikėtų stebėtis, kodėl tie reitingai jei ir judės, tai, veikiausiai, žemyn. Piktintis, kad opozicijos siūlymų kažkas negirdi, yra gana kvaila. Taip, stebėjimas, konstruktyvi kritika turi likti, bet juk turite partijose žmonių, kurie šiandien negali daryti įprastų darbų, tai burkite komandas ir eikite savanoriauti. Rinkėjas tai įvertins daug labiau nei rietenas socialiniuose tinkluose.
Ši krizė numes dar ne vieną karūną. Ir jei šiandien susikurtų medikų partija, rudens Seimo rinkimuose jie, tikėtina, pasirodytų labai neblogai. O tai nieko gero nesako apie dabar veikiančias politines partijas ir politikus.
Krenta ir biurokratų karūnos. Jų profesionalumas krizės metu gali tapti išsigelbėjimo šiaudu. Bet matome merus, kurie piktinasi, jog apie užsikrėtusius jų savivaldybių medikus sužino iš žiniasklaidos, ar kurių komandos gauna grasinimus iš ministerijos apie FNTT ir STT vykdomus tyrimus jų atžvilgiu dėl dovanotų kibinų.
Sunku suprasti ir kodėl informacijos apie susirgusius medikus, kas gali sukurti itin skaudžias pasekmes ligoninėse, kartais reikia laukti parą ar daugiau. Tikrai ne geriausios informacijos vadybos pavyzdys buvo gydytojų iš Ignalinos, kurie dirba ne vienoje ligoninėje, atveju. Paaiškėjus užsikrėtimo faktui penktadienį vakarop, šeštadienį viceministras nieko patikslinti negalėjo. Ir vienintelė randama informacija buvo kelių savivaldybių skelbimai socialiniame tinkle.
Tačiau kai kurie jų buvo tokie, kad sukėlė ir abejones, o ir sklido jiems prieštaraujanti informacija. Tokiais atvejais, kai sklinda gandai, keliantys paniką, informacijos pateikimas iš pagrindinių šaltinių laiku ir visais įmanomais kanalais turi būti prioritetu. Ir savaitgalis nėra lengvinanti aplinkybė.
Ši krizė numes dar ne vieną karūną. Ir jei šiandien susikurtų medikų partija, rudens Seimo rinkimuose jie, tikėtina, pasirodytų labai neblogai. O tai nieko gero nesako apie dabar veikiančias politines partijas ir politikus. Bet karūnos šiandien pelnytai puošia medikų, aktyvių piliečių ir verslininkų galvas. O tai jau daug gero pasako apie valstybę ir jos potencialą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
