Nuomonės

2020.03.28 17:41

Benas Lyris. Atėjo laikas parodyti, kad Bažnyčia – visur

Benas Lyris, kunigas ir poetas2020.03.28 17:41

Penktąjį gavėnios sekmadienį Evangelijoje kalbama apie tai, kaip Viešpats prikėlė Lozorių iš mirties. Lozoriaus prisikėlimas yra tarsi simbolis mums, jog kiekvienas, kuris tiki Dievą, nugalės mirtį.

Šiuo metu mes išgyvename ypatingą gavėnios metą. Šiemet mes esame išvesti į dykumą: esame izoliuoti nuo mums artimų žmonių, kuriuos galbūt norėtume aplankyti, nuo pomėgių, švenčių ar susitikimų kavinėse.

Mes esame gavėnioje tam, kad švęstume pergalę ir suprastume, jog mūsų gyvenimas yra pažymėtas ne tik įdomiais, gerais ir patogiais ženklais, bet ir sunkumais bei mirtimi. Šio sekmadienio Evangelijoje matomas Lozoriaus prisikėlimas iš numirusių yra mūsų prisikėlimo ženklas, kad kiekvienas, kuris savo gyvenime ieškosime Dievo, nugalėsime sunkumus ir mirtį.

Šiandien esame kviečiami kaip niekada labiau pamatyti savo gyvenime Dievą. Kartais, kai yra patogu, jį pamirštame ir ne visada šaukiamės. Yra sakoma, kad pati tikriausia meilė yra ne santuokos rūmuose, bet oro uoste, kur su meile laukiama grįžtančių artimųjų, o pati tikriausia malda yra ne Bažnyčioje, bet ligoninių koplyčiose, kur žmonės ateina ieškodami Dievo ir vilties.

Prašykime, kad ir mes kasdien ieškotume Dievo, o ne tik tada, kai nėra kitos galimybės. Ieškokime Dievo kaip kasdienio palydovo, leidžiančio neprarasti vilties, pamatyti šviesą sunkumuose ir neišprotėti. Kai matome, jog viskas draudžiama ir ribojama, labai lengva išprotėti. Tačiau visų apeigų atsisakoma iš meilės žmonėms, kad jie nesiburiuotų ir sustabdytų viruso plitimą.

Apeigų atsisakoma iš meilės žmonėms.

Brangieji, šio sekmadienio Evangelijoje kalbama apie Lozoriaus prikėlimą. Tegul tai mums būna ženklas, kad, tikėdami Dievą, nugalėsime dabartinę situaciją: baimes, sunkumus ir mirtį.

Šiuo metu atėję į Bažnyčią žmonės randa užrašus, kad mišios nevyksta. Tuomet, kai uždaromos Bažnyčios durys, laikas parodyti, kad Bažnyčia yra visur. Neretai manoma, kad Bažnyčia yra ten, kur vyksta mišios. Tikrai ne – Bažnyčia yra mūsų širdis, todėl Dievas yra visur.

Bažnyčia mums leidžia sustiprėti maldoje, mišiose, Eucharistijoje ir Bažnyčios bendruomenėje. Tačiau šiandien Bažnyčia yra ten, kur reikia mūsų meilės, susitelkimo, gebėjimo galvoti ne tik apie savo troškimus, bet ir kitus žmones. Bet kokioje situacijoje ieškokime Dievo ir neškime jį kitiems.

Duok, Dieve, jėgos man ir žmonėms, kad per mūsų širdį, per mūsų mintis ir per mūsų meilę kiti žmonės iš tikrųjų sutiktų Dievą. Kad suvoktume, jog uždarius maldos namų duris, ateina laikas parodyti, jog Bažnyčia yra visur. Amen.

Taip pat skaitykite