Izraelio visuomenė yra kitokia, negu mūsiškė, nes jie susigyvenę su nuolatiniu pavojumi. Grėsmę kelia raketos, leidžiamos be taikymo iš Gazos ruožo, grėsmę kelia teroristai, tai sprogdinantys, tai šaudantys, tai puolantys su peiliais.
O dar Iranas su grasinimais nušluoti visą valstybę į jūrą... Nuo 2000 metų Izraelio statybos taisyklės reikalauja, kad kiekvienas naujas butas turėtų kambarį, įtvirtintą kaip slėptuvė nuo bombų.
Lentynų neiššlavė
Todėl į karantiną dėl koronos viruso izraeliečiai reagavo palyginus ramiai. Penktadienį vakare, prieš šabo pradžią, buvo pranešta, kad po šabo vyriausybė paskelbs naujas priemones dėl epidemijos užkardymo. Per šabą, trunkantį nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro, labai daug kas nedirba.
Prieš savaitę buvo įvestas privalomas dviejų savaičių karantinas visiems, atvykstantiems iš užsienio. Vietiniams jokio įspūdžio šitas draudimas nepadarė. Tačiau šeštadienį vakare prieš šabo pabaigą ir dar prieš premjero Benjamino Netanyahu pranešimą Izraelio televizija rodė eiles žmonių, besirikiuojančių su vežimėliais prie dar uždarytų prekybos centrų. Tuo tarpu nedidelės parduotuvės jokios apgulties nesulaukė. Patikrinau kokias penkias, esančias netoliese, ir niekas ten negraibė nei makaronų, nei konservų.
Toks įspūdis, kad premjerui Sauliui Skverneliui nelabai rūpi, kad per vyriausybės posėdžius lieka tuščia kėdė, iš kurios valdoma ekonomikos ministerija. O galbūt neranda, kam pasiūlyti?
Įvesti karantino apribojimai, skirtingai nei Lietuvoje, labai atsižvelgė į žalą verslui bei žmonėms. Vyriausybė dėl įvedamų priemonių vedė derybas su profsąjungų atstovais, ekonomikos ministras ieškojo racionaliausio sprendimo kartu su sveikatos apsaugos ministru. Pastarasis duetas Lietuvoje išvis neegzistuoja jau daug mėnesių. Toks įspūdis, kad premjerui Sauliui Skverneliui nelabai rūpi, kad per vyriausybės posėdžius lieka tuščia kėdė, iš kurios valdoma ekonomikos ministerija. O galbūt neranda, kam pasiūlyti? Kyštelėjo kandidatu po kelių mėnesių vieną savo patarėją, tas nepraėjo, ir vėl tyla. Krizės metu nepilna vyriausybė – kaip nepilna futbolo komanda finalinėse rungtynėse.
Kas kerta kirviu, o kas atsargiai skalpeliu atidalina
Gal todėl, kad Izraelyje veikia visa vyriausybė, gal todėl, kad žydai išsirenka geresnę valdžią negu lietuviai, gal todėl, kad jie labiau supranta verslo svarbą valstybės gerovei – jų priimtos priemonės švelnesnės smulkiam verslui, negu pritaikytosios Lietuvoje, nors jas skelbiant pas juos sergančiųjų buvo gerokai daugiau, negu pas mus, kai Lietuva įvedė apribojimus.
Kažin ar darė Lietuvoje kas nors paskaičiavimus, kiek žalos atneš vienos ar kitos priemonės, ar svarstė, kuri žala yra pateisinama, nes duos teigiamą rezultatą, o kurios nauda abejotina? Jei skaičiavo, tai ar svarstė tuos paskaičiavimus kas nors iš priimančių sprendimus?
Iš šalies pažiūrėjus, Lietuvoje rėžta ne chirurgišku atsargiu skalpeliu, o biurokratišku kirviu. Mat paties biurokrato apribojimai tiesiogiai nežlugdo, o kad grįš jam bumerangu per sumažėjusias valstybės pajamas, – taip toli biurokratas nemąsto. Kirviu paprasčiau – šnai, ir baigta. Kam vargti, kam sukti galvą, kam su tuo skalpeliu vozotis... Gajūs, išgyvens ir kirviu gavę.
Tuo metu Izraelyje, kur jau buvo – pabrėžiu – daugiau susirgimų, negu Lietuvoje, smulkiam verslui paliko visas įmanomas galimybes alsuoti. Logika paprasta: kuo daugiau išsilaikys patys, tuo mažiau reikės maitinti iš turimų rezervų, ir tas lėšas po krizės geriau panaudoti verslui atsigauti.
Tuo metu Izraelyje, kur jau buvo – pabrėžiu – daugiau susirgimų, negu Lietuvoje, smulkiam verslui paliko visas įmanomas galimybes alsuoti.
Pridedamos nuotraukos darytos pirmą karantino dieną Tel Avivo centre. Daug kavinių dirba tik išsinešimui, tačiau kai kurios lauke išėmė kas antrą stalą ir sukūrė saugius dėl viruso atstumus. Visi prekybos centrai uždaryti, nes ten yra dideli žmonių srautai. Tuo tarpu mažos parduotuvės veikia: gali užsukti ar rūbų, ar elektronikos nusipirkti.
Dideliam Verygos siaubui, veikia visos specializuotos alkoholio parduotuvės. Kadangi jau atšilę iki 20C, viena nedidelė mokyklinių ir kanceliarinių prekių parduotuvė užtvėrusi įėjimą stalu ir aptarnauja per slenkstį. Knygynas įsileidžia į vidų. Moterys sėdi kirpyklose, vyrai lanko barzdaskučius. Grožio salonams apribojimas ne totalinis, kaip Lietuvoje, o su išlyga: šiose įstaigose vienu metu patalpoje dirba tik po vieną kirpėją.
Einant pro šalį, iš veterinarinės gydyklos mergina išsinešė tik ką iškastruotą savo šuniuką. Padarė nebūtiną operaciją, kuri nors kažkiek papildė veterinaro pajamas. Antraip valstybė turėtų už prastovą mokėti.
Matyt, Izraelis nėra toks turtingas, kaip Lietuva, todėl pas juos su apribojimais kitaip. Skalpeliu matavo, ne žaliavalstietišku kirviu rėžė.
Tuos visus lietuviškus perteklinius draudimus savo gerovės sąskaita turės apmokėti žmonės. Ne S. Skvernelis sukuria biudžeto aruodą, iš kurio semia. Jį suneša mokesčių mokėtojai. Rezervas irgi turi dugną. Yra skirtumas, ar juo užklijuoti nepamatuotų sprendimų nuostolius, ar švelninti neišvengiamus smūgius.
Plojimai medikams iš balkonų
Pirmadienį, pirmą karantino dieną, Tel Avivo gatvėse žymiai sumažėjo automobilių, visai dingo kamščiai. Daugelis, kaip ir pas mus, dirba nuotoliniu būdu. Mokyklos uždaromos, bet vėl yra vietinė specifika: ultra ortodoksai judėjai sakosi neuždarysiantys savo ješivų ir toliau mokys vaikus Švento rašto iš torų.
Jei gatvės pirmadienį ištuštėjo, tai šešių kilometrų ilgio smėlėti Tel Avivo pliažai prisipildė visai dienai. Kiti vietoj uždarytų sporto klubų mankštinosi lauko aikštelėse. Vakare palydėti saulės į pieveles pajūrio šlaituose susirinko aibės žmonių.
Per kelias dienas padėtis pasikeitė: vyriausybė primygtinai paprašė be reikalo į lauką neiti, ypač saugoti vyresniuosius. Dabar Tel Avivo pliažuose tuščia, o žmones apėmęs rūpestis, kaip giliai nusmukdys šitas sunkmetis. Užsikrėtusiųjų skaičius po trečiadienio persirito per 500.
Ketvirtadienį 18 val. izraeliečiai išėjo į balkonus, ir visa šalis dvi minutes plojo medikams, kovojantiems prieš virusą.
