Nuomonės

2020.03.18 09:28

Aušra Kaminskaitė. Kultūra koronos metu: „mums sunkiau nei visiems kitiems“

Aušra Kaminskaitė, scenos menų kritikė2020.03.18 09:28

„Tikrai ne“ – tokia buvo premjero Sauliaus Skvernelio reakcija pirmadienį Vyriausybės posėdyje į kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko pasiūlymą įsipareigoti padengti nuostolius, kuriuos kultūros įstaigos patyrė ir patirs uždraudus viešus renginius.

Didelė dalis tai išgirdusių kūrėjų ir kultūros lauko darbuotojų puolė į neviltį – ne tiek dėl to, kad jų finansiniams sunkumams atsisakyta teikti išskirtinį dėmesį, kiek dėl šypsena palydėto greito premjero atsakymo, numetančio kultūros atstovus į žemiausią kastą, kuria net nebus svarstoma pasirūpinti.

Pažeminimas, kurį seka pyktis ir apmaudas. Nebeišgirstam patikinimų, kad legaliai dirbę ir pajamų netekę kultūros darbuotojai gaus tas pačias išmokas kaip ir kitų tokioje situacijoje atsidūrusių profesijų atstovai. Puolam į feisbuką, liejam susierzinimą dėl kultūros darbuotojus ignoruojančių politikų. Tikintys turį kompetencijų visose srityje paviešina savo (ar kur nors perskaitytas) idėjas, ką sprendžiantieji turi daryti kitaip, kad virusas galiausiai būtų suvaldytas, o ekonomikai kuo mažiau pakenkta. Tarsi valdžios atstovai vieninteliai nežinotų, ką daryti – juk tiems, kurie dabar sėdi namie, skaito straipsnius, žaidžia su vaikais ir mokosi dirbti iš namų, viskas absoliučiai aišku.

Paradoksalu, kad puikiai žinome, ką daryti JIEMS, nors vis dar sunkiai susitvarkome su mums patikėtomis palyginti paprastomis užduotimis: kuo daugiau sėdėti namie, o atsidūrus lauke vengti artimo kontakto su žmonėmis. Pykstame ant priimančių sprendimus, kad mumis nepakankamai pasirūpina, ir nors vieningai sutariame, kad medikais dabar reikia rūpintis labiausiai, patys dažnai žvelgiame tik į savo sektorių, nesukdami galvų dėl visų kitų profesijų žmonių.

Kalbu toli gražu ne vien apie kultūros atstovus – straipsnių apie visų sričių problemas ir net žlugdymą nestinga. Čia norisi prisiminti feisbuke perskaitytą kažkieno mintį: kodėl neturime ko pasimokyti iš ispaniškojo gripo pandemijos? Nes tuo metu žmonėms nerūpėjo niekas kitas, tik jie patys, o pasibaigus pandemijai ir tai suvokus pasidarė taip gėda, kad viską buvo stengtasi tiesiog pamiršti. Bloga žinia ta, kad tobulėjant medicinos ir komunikacijos priemonėms, padedančioms atlaikyti tokio masto tragedijas, žmonės tobulėja kur kas lėčiau.

Labai nesinori to pripažinti, tačiau būtent politikai yra tie, kurie šiandien mąsto apie visas sritis ir visų profesijų žmones. Jie žino, kad dėl renginių daugybė meno atstovų liko be darbo, kad turizmo bendrovės nebegali teikti jokių paslaugų, kad reikia kažkaip sugrąžinti lietuvius į tėvynę per užsiveriančias sienas, kad ligoninėse trūksta respiratorių, testų ir ko tik nori. Visa tai žinome ir mes, tačiau mes galime (privalome!) saugiai sėdėti namuose ir rūpintis asmenine gerove, kol kiti dirba, analizuoja ir priima sprendimus. Ir jei trumpam grįšime prie kultūros atstovų pykčio ant Skvernelio dėl atsainumo reaguojant į kultūros ministro prašymą, žmoniškumą ir empatiją propaguojantiems kultūrininkams dera prisiminti, kad šiandien premjeras nėra privilegijuotas ir savo malonę pagal asmeninius pageidavimus skirstantis politikas – tai yra dėl onkologinio susirgimo rizikos grupėje atsidūręs žmogus, kuris neturi galimybės dirbti iš namų ir pakankamai ilsėtis, kuris drauge su daugybe ministrų bei įvairių įstaigų atstovų privalėjo pirmadienį dalyvauti Vyriausybės posėdyje, kuriame ne visi turėjo galimybę laikytis metro atstumu vienas nuo kito.

Neabejoju, kad kiekvienas turime asmeninių istorijų apie tai, kaip mums, mūsų šeimos nariams, giminaičiams ar jų kolegoms nesuteiktos palankios sąlygos dirbti pandemijos metu. Kad ir kaip tai neguostų, tenka prisiminti, kad veiklų apribojimai šalyje paskelbti vos prieš keletą dienų. Vieni sakys, kad per vėlai, nes buvo leista prašurmuliuoti Kaziuko mugei ir susibūrus minioje giedoti himną Kovo 11-osios proga; kitiems pasirodė per anksti, nes kovo 12-ąją laisvės apribojimai atrodė dar baisesni nei pavojus sveikatai ar gyvybei. Susidūrus su nežinia, vos kelios dienos nėra pakankamas laiko tarpas sukontroliuoti situaciją ir sugalvoti sprendimus ateičiai, kuri, neaišku, kada ateis. Turint omenyje, kad net didesnė dalis sporto klubų ir trenerių užtruko, kol sugebėjo savo treniruotes perkelti į virtualią erdvę, norisi daugiau atlaidumo politikams, intensyviai ieškantiems sprendimų situacijoje, kurios nė vienas nesame patyrę.

Todėl natūralu, kad ne visoms profesijoms ir ne visų įstaigų atstovams iškart bus pasiūlyti sprendimai, kaip padengti nuostolius. Tiesa ta, kad meno kūrėjai – viena socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kuriai tiesiogiai ar ne nuolat prikišamas išlaikytinės vaidmuo. Metų metais netyla kalbos apie tai, kaip Kultūros ministerija nereikalinga jokiai frakcijai (nes čia nėra pinigų). Krizių metais kultūros atstovai pažeminami teigiant, kad, stingant finansų, pirmiausia atsisakome pramogų – nors daugybė valstybės remiamų meno kūrėjų užsiima absoliučiai nepramogine veikla. Ir kai, svarstant apie tai, kaip pasirūpinti visais valstybės piliečiais, kultūrai besišypsant pasakoma „tikrai ne“, šie žmonės pasijaučia tarsi būtų veidu įmurkdyti į purvą.

Tiesa ta, kad meno kūrėjai – viena socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kuriai tiesiogiai ar ne nuolat prikišamas išlaikytinės vaidmuo.

Tačiau yra nedidelė paslaptis, kurią esame pratinami pamiršti: ne premjeras, ne ministrai ir ne pinigų paskirstymas lemia kultūros ir meno poreikį. Daugybėje šalių pradėjus riboti žmonių veiklą ir pramogas, būtent meno įstaigos suskubo teikti nemokamą produkciją: spektaklių transliacijas, virtualius turus po muziejus, nemokamus kino filmus ir taip toliau. Ne viename straipsnyje kalbėta apie esamas ir dar būsimas psichologines pasekmes karantiną patyrusiose šalyse (Kinijoje padaugėjo skyrybų, nes daug laiko kartu praleidę žmonės suvokė negalį vienas kito pakęsti), todėl šiuo metu nepaprastai svarbu užtikrinti žmonėms prieigą prie kultūrinių užsiėmimų. Visų pirma tai viena iš galimybių išlaikyti ryšį su išoriniu pasauliu.

Antra – tai galimybė pabūti ir geriau susipažinti su pačiu savimi, atrandant dalykų, kurių anksčiau nežinojai turįs. Trečia – menas gali laikinai kompensuoti grožio ir malonumo stygių, kurį patirsime ribodami apsilankymus viešose vietose bei susitikimus su žmonėmis. Juk ne veltui italai balkonuose rengia klasikinės muzikos koncertus ir vakarėlius.

„Menui kurti ir kūrėjams išgyventi reikalingi pinigai“, – pasakys daugybė žmonių, ir bus visiškai teisūs. Bet jei jau galvojame apie pinigus, tai šis metas, kai visi gelbėjasi interneto kuriamame pasaulyje, atveria visas galimybes išnaudoti masių sėdėjimą prie kompiuterio ir pripratinti žmones prie kultūros reiškinių, be kurių, pasibaigus karantinui, jie nebegalės apsieiti.

Neketinu raginti būti optimistais – šiandien dar nežinome, kokios pasekmės ir krizės mūsų laukia, saviizoliacijos reikalavimai Lietuvoje kol kas nėra tokie griežti kaip Italijoje ir dar nesame nuo visko pavargę. Kol kas tik spėliojame, kas nutiks, ir nežinome, ką jausime, kai su kai kuriomis baimėmis teks realiai susidurti.

Tačiau kultūros – ypač meno – atstovams dabar pats metas pasireikšti, nes sąlygomis, kuriomis esame, mūsų darbo prasmė ir svarba ryškesnės nei bet kada. Juk visiems – pirmiausia medikams – būtų lengviau gyventi kultūringoje ir empatiškoje visuomenėje, kuri prieš panikuodama sustotų ir pamąstytų beigi suvoktų poreikį rūpintis ne vien savo asmenine gerove. Būtų išties nuostabu, jei kultūros atstovai, neretai iškeliami kaip aukštesnės moralės ir kultūros nešėjai, savo pavyzdžiu parodytų (arba pradėtų mokytis – nes iš tiesų nė vienas turbūt ir nežinome, kaip tai daroma), kaip galima sutarti ir vieniems kitus gerbti pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.

O kam sunku suvokti, kokius stebuklus sunkiausiais laikais daro meninė kūryba, siūlau pažiūrėti kadaise „Kino pavasaryje“ rodytą 2005 m. sukurtą Christiano Cariono filmą „Linksmų Kalėdų“ (Joyeux Noël). Laiko tam turime, o pinigų nuo kavinių ir barų taip pat sutaupysime, tad galime sau leisti žiūrėti filmus legaliai.

Taip pat skaitykite

Populiariausi