Nuomonės

2020.03.09 10:46

Ramūnas Bogdanas. Rusų ir turkų draugystė: peilis į nugarą, kūjis per galvą

Ramūnas Bogdanas, apžvalgininkas2020.03.09 10:46

Istorikai skaičiuoja, kad Rusija ir Turkija per paskutinius 500 metų kariavo 12 didelių karų. Ar gali būti, kad prasideda tryliktasis? Atsakymas po penktadienio susitikimo Kremliuje: vargu.

2015 m. turkai numušė rusų karinį lėktuvą, įskridusį į Turkijos oro erdvę. Prieš tai ne kartą buvo įspėję nekišti nosies į jų oro erdvę. Pasipiktinęs Vladimiras Putinas tada paleistą raketą pavadino „peiliu į nugarą“. Prasidėjo pirmasis pomidorų karas: Rusija uždarė savo rinką turkiškoms prekėms, nebeleido savo piliečių ilsėtis į Antaliją. Pamažėl incidentas buvo užglaistytas, ir V. Putinas vėl spaudė ranką Recepui Tayyipui Erdoganui.

Kas atakavo?

2020 m. vasario 27 d. per oro smūgį šiaurės Sirijoje netoli Idlibo miesto oficialiai žuvo 36 Turkijos kariai. Pagal susitarimus su Rusija, kuri prižiūri visą oro erdvę virš Idlibo provincijos iš valdymo centro Hmeimimo karinėje bazėje, niekas iš oro jiems negalėjo grėsti, todėl turkai savo kolonos nuo tokios atakos nedengė.

Žinomas turkų karo analitikas Metinas Gurcanas, remdamasis šaltiniais Idlibe, aprašė, jog kelyje esančią Turkijos motošaulių bataliono koloną iš pradžių lengvesniu smūgiu atakavo du sirų aviacijos Su-22, sustabdydami judėjimą, o tada užskrido du rusų aviacijos Su-34 ir kirto kaip kūju. Kariai slėpėsi nuo antskrydžio pakelės namuose, ant kurių rusai užmetė, spėjama, lazeriu nutaikomas bombas bunkeriams naikinti, kurios prasiskverbia iki 20 metrų gylio. Kariai žuvo po dviejų namų griuvėsiais. Pasak M. Gurcano, žuvusiųjų gerokai daugiau, nei skelbiama: 50–55 kariai.

Nors Ankara garsiai Rusijos neapkaltino, minėdama tik Bašaro Asado aviaciją, Turkijos visuomenėje pasklido žinia, kad nagus prikišo rusai. Žuvusiųjų laidotuvėse jų gimtinėse dalyvavo šimtai tūkstančių, kiekvieną karstą lydėjo aukštas valdžios atstovas. Dalyvavo ir pats prezidentas.

Anksčiau operacijai šiaurės Sirijoje pritarė 30 proc. turkų, o štai po karių žūties per kelias dienas palaikymas pašoko iki 65 proc. Priešais Rusijos konsulatą Stambule demonstrantai padėjo juodą vainiką šaukdami: „Žudikė Rusija! Žudikas Putinas!“ Nepaisant R.T. Erdogano valdymo stiliaus, Turkijoje išlieka laisvi rinkimai, ir prezidentas turi atsižvelgti į vyraujančias nuotaikas.

Draugystė už dovanas

Gerai informuoti šaltiniai Kremliuje pasakoja, kad neatsimena atvejo, kai kas nors taip nepagarbiai būtų šnekėjęs su V. Putinu, kaip dėl šito antpuolio jam paskambinęs R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas jam sakęs nesipainioti po kojomis. Tegul sėdi savo bazėse Sirijoje. Vėliau R. T. Erdoganas pats komentavo nesugebėjęs iškvosti iš V. Putino, ko šiam reikia Sirijoje.

V. Putinas yra sukišęs milijardus į draugystę su R.T. Erdoganu. Iki šiol atrodė, kad kaina buvo verta laimėjimų. Įkelta koja į Turkijos energetiką, o NATO šaliai parduotos raketos S-400 sukėlė šaltuką tarp Turkijos ir kitų alianso narių. Per Turkiją praleisti pabėgėliai gerokai padrebino ES 2015 m. ir atitraukė europiečių dėmesį nuo Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Atidžiau pažiūrėjus matosi, kadTurkija iš Rusijos tiesiog ėmė dovanas, bet kol kas už nieką nemokėjo. Į dujotiekius „Žydrasis srautas“ ir „Pietų srautas“ investavo Gazpromas, o turkų kompanijos dalijosi riebius užsakymus. Rusai imsis statyti pirmą atominę elektrinę Turkijoje ir patys finansuos projektą. Net nesantarvės obuolys NATO viduje rusiškos priešlėktuvinės sistemos S400 yra pirktos kreditan, už jas nemokėta.

Trapi naftalininė svajonė – spręsti už silpnesnius

V. Putino susitikimai su R. T. Erdoganu dėl Sirijos vyksta Sirijai nedalyvaujant. Jie įgyvendina seniai tarptautinės teisės atmestą stipriųjų dalijimąsi įtakos sferomis, kuriuo savo santykius grindė Stalinas su Hitleriu, sudarydami Molotovo-Ribentropo paktą.

Tačiau dabartinė situacija kitokia: taip, B. Assadas priklauso nuo Rusijos, bet ir V. Putinas priklauso nuo baigties Sirijoje. Ankstesnes virš sirų galvų sudarytas paliaubas nutraukė sirų sukilėliai, o B. Assadas atnaujino Idlibo puolimą.

Dabartinis susitarimas trapus kaip sausainis. Po šešių valandų derybų R. T. Erdoganas per spaudos konferenciją paskelbė, kad Turkija netylės ir atsakys „su visa jėga“, jei paliaubos bus pažeistos. R. T. Erdoganas neatsižadėjo savo tikslų šiaurės Sirijoje, kurie yra priešingi Rusijos remiamo B. Assado tikslams, todėl susitikimas Kremliuje patvirtino tik vieną dalyką: Rusijos ir Turkijos nenorą pradėti tiesoginę konfrontaciją.

Mažiausias vėjukas vėl įpūs karo ugnį Idlibe, kuri labiausiai svilins Sirijoje įklimpusį V. Putiną.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt