Nors JAV prezidento rinkimai vyks tik šių metų lapkritį, priešrinkiminė kova jau kaista ir niekas negali prognozuoti, kuo ji baigsis. Tik vienos, respublikonų, partijos kandidatas jau visiškai aiškus, o kitos, demokratų, kandidatas ko gero paaiškės tik liepos mėnesį, kai į visuotinę partijos konferenciją suvažiuos visi demokratų delegatai.
Kol kas abejonių nekelia tik tai, kad po kovo 3 d. įvykusių pirminių rinkimų 14-oje valstijų buvusiam Niujorko merui Michaelui Bloombergui dėl prasto savo pasirodymo pasitraukus iš rinkimų kovos, buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas ir senatorius Bernie Sandersas liko vieninteliai ir aiškūs pirmūnai.
Kaip susumavo dienraštis „New York Times“, J. Bidenas iš tų keturiolikos valstijų laimėjo dešimtyje ir dabar turi delegatų persvarą, tiesa, nedidelę, prieš B. Sandersą.
J. Bideną sustabdyti įmanoma, bet tai bus sunku – iš dalies dėl to, kad juodaodžiai rinkėjai, esminė paramos J. Biden‘ui dalis, daugelyje dar likusiųjų valstijų sudaro stambią rinkėjų dalį.
Vis dėlto B. Sandersas, skynęs pergalę daug delegatų turinčioje Kalifornijoje, žadėjo tęsti kovą dėl demokratų nominacijos ligi pat liepos mėnesio.
Kita pradžioje itin ryškiai pasireiškusi, bet kovo 3 d. pirminiuose rinkimuose nelauktai ir stipriai pralaimėjusi Elizabeth Warren ketvirtadienį taip pat iš rinkimų kovos pasitraukė, tuo dar kartą sutvirtindama dviejų baltaodžių vyrų – centristo J. Bideno ir kairiojo B. Sanderso – pirmavimą tarp demokratų.
Ji buvo viena iš kelių pirminiuose rinkimuose figūravusių moterų, kurias laikui bėgant atmetė demokratų balsuotojų dauguma.
E. Warren kampanija, numačiusi apkarpyti pinigingojo elito galią ir turtus, sulaukė pasisekimo tarp kairiųjų liberalų, tačiau nesužavėjo didelės dalies demokratų partijai priklausančių darbininkų ir juodaodžių.
Abu likę kandidatai, J. Bidenas ir B. Sandersas, mielai priimtų E. Warren paramą. Ideologiškai ji artimesnė B. Sandersui, bet jei ji pasisakytų už J. Bideną ir šis laimėtų rinkimus, ji užsidirbtų politinio kapitalo Vašingtone.
Masačiusetso technologijos instituto žurnale „Technology Review“ energetikos srities redaktorius James Temple‘as metė žvilgsnį į tai, kuo J. Bideno klimato politikos planas panašus ar nepanašus į tą, kurį siūlo B. Sandersas.
Anot J. Temple‘o, „klimato kaitos klausimais buvęs viceprezidentas J. Bidenas ir senatorius B. Sandersas turi stipriai kontrastuojančius požiūrius į tai, ko reikia ir kas pasiekiama“.
Kaip pirmiausia pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“, nuo pat pradžių J. Bidenas siekė užimti „vidurio poziciją“, tikėdamasis savo pusėn palenkti ir gamtosaugos užsidegėlius, ir eilinius darbininkus.
Jis taip pat veidu atsisuko ir į kairiuosius, reikšdamas pritarimą populistine kalba suformuluotam „Naujajam žaliajam susitarimui“. Tačiau J. Bideno siūlomas grafikas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai mažinti yra gerokai laisvesnis ir daug mažiau įpareigojantis nei tas už kurį pasisako B. Sandersas.
Be to, J. Bidenas per ateinančius dešimt metų klimato reikalams siūlo išleisti 1,7-is trilijonų dolerių, palyginus su B. Sanderso siūlomais 16-ka su viršum trilijonų.
Pastarasis iš visų kandidatų pasiūlė patį drąsiausią klimato planą. Tačiau abejonių kelia jo plačios vizijos politinis ir ekonominis įvykdomumas bei kai kurių jo techninių pasiūlymų išmintingumas.
Pavyzdžiui, B. Sanderso planas apriboja pasinaudojimą priemonėmis, kurios padėtų labai greitai sumažinti šiltnamio dujų emisiją, įskaitant branduolinę energiją bei technologijas, kuriomis galima pagauti anglies dvideginį.
Tuo tarpu J. Bidenas pasirengęs naudoti platesnį priemonių diapazoną, įskaitant pažangesnių branduolinių jėgainių vystymą ir technologijas, galinčias pagauti anglies dvideginį iškastinio kuro jėgainėse.
O B. Sandersas, priešingai, siekia, kad per ateinančius 10 metų visos Amerikos jėgainės bei antžeminio transporto rūšys energiją gautų iš atnaujinamų šaltinių kaip vėjas ir saulė.
Jis taip pat nori radikaliai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užkirsti kelią naujų branduolinių elektrinių statybai bei pradėti uždarinėti tas, kurios jau dirba.
B. Sandersas taip pat siekia uždrausti hidraulinį uolienų skaldymą, net ir naftos bei dujų importą bei eksportą ir žada inicijuoti iškastinio kuro pramonės magnatų veiklos ikiteisminius tyrimus.
Tai tiek iš J. Temple‘o straipsnio žurnale „Technology Review“ (Technologijos apžvalga).
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
