Nuomonės

2020.03.05 16:53

Jurga Tvaskienė. Penkios Vytauto Bako šlovės minutės

Jurga Tvaskienė 2020.03.05 16:53

Auksinė šlovės valanda, istorijomis apie paties vadovautą parlamentinį tyrimą ir koncerną „MG Baltic“ buriant pilnas provincijos kultūros namų sales, liko praeity. Dabar jose su savo epizodais karaliauja Ramūnas Karbauskis. Vytautui Bakui belieka abiem rankomis laikyti smunkančią teisingumo šauklio karūną. Nebent...

Nebent ištiktų naujas parlamentinis tyrimas – apie poveikį valstybei ir siekį kištis į rinkimus, veikiant per svarbiausią žvalgybinę instituciją, Valstybės saugumo departamentą (VSD). Tyrimo siekiantis buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, o dabar eilinis narys Vytautas Bakas remiasi aukšto VSD karininko, vadinamo Pranešėju, pateikta informacija, kuri šią savaitę atsidūrė žiniasklaidoje.

Ji esą gali atskleisti, kad įtakingti šalies pareigūnai galbūt bandė išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams, siekdami įgyti pranašumą prieš politinius oponentus. Paprastai sakant – kažkas iš valdžios vyrų (ar moterų) galėjo užsiundyti VSD ant oponentų. Manoma, prezidento rinkimų laikotarpiu. Greičiausiai – ant populiariausio kandidato, dabartinio prezidento Gitano Nausėdos, VSD vadovybės nurodymu esą domintis jo komandos nariais. Ai, ir dar pretendentu į kandidatus Vygaudu Ušacku.

Informaciją pateikęs žvalgybos pareigūnas esą nurodė gavęs savo vadovybės pavedimą surinkti informaciją apie vieno iš kandidato į prezidentus komandos narius ir verslininkus, į kuriuos bus kreipiamasi dėl paramos rinkimuose. Kadangi kaip VSD sudominę asmenys nurodomi tuometinio pretendento, dabar prezidento Gitano Nausėdos rėmėjai, logiška būtų manyti, kad dėmesys buvo nukrypęs būtent į jį. O viešumoje netruko pasirodyti samprotavimų, kuriuos prieš kelias dienas pakartojo ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kad pavedimą žvalgybininkams prieš G. Nausėdą ir jo komandą būtų galėjusi duoti nebent tuometinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, taip siekdama paremti konservatorius ir šios partijos į prezidentus keltą Ingridą Šimonytę.

„Bet aš tuo netikiu“, – pasakė R. Karbauskis. Net R. Karbauskis, jau ne vieną kartą svajojęs apie tyrimus tiek prieš konservatorius, tiek prieš D. Grybauskaitę. O dabar toks šansas, ir – netikiu.

Bet patyrusio žvalgybininko, kuriuo V. Bakas teigia absoliučiai pasitikintis, informacija iš tiesų kelia abejonių. Pirmiausia – dėl datų. Mat viešumoje nurodoma, jog pavedimą tirti G. Nausėdos rėmėjus žvalgybininkas gavęs 2018 metų liepą. Tačiau tą liepą apie G. Nausėdos komandą nežinojo faktiškai niekas – galbūt, net ir jis pats. Tą liepą banko analitikas G. Nausėda dar koketavo su publika, nesakydamas nei „taip“, nei „ne“ prezidento postui. Ir koketavo su tais pačiais konservatoriais, kurie (bent jau jų lyderis Gabrielius Landsbergis), taip troško turėti šį kandidatą „savu“, kad net įtvirtino galimybę paremti nepartinį kandidatą, kuris neprivalės įsipareigoti partijai.

Bet patyrusio žvalgybininko, kuriuo V. Bakas teigia absoliučiai pasitikintis, informacija iš tiesų kelia abejonių. Pirmiausia – dėl datų.

O I. Šimonytė, nors ir buvo minima visuomenės apklausose, prezidento rinkimams tuo metu apsikritai labiau sakė „ne“. Ir visuomenės apklausos rodė, kad daugiausia simpatijų – po G. Nausėdos – tenka ne jai, galimų kandidatų į prezidentus reitingų lentelėse esančiai ketvirtoje vietoje, bet premjerui Sauliui Skverneliui, tuo metu – antram. S. Skvernelis tuo metu taip pat kalbėjo, kad sprendimą dėl kandidatavimo yra priėmęs, bet jo dar nesakys.

Apie tai, kad kandidatuos, G. Nausėda pranešė tik 2018 m. rugsėjo 17-ąją. Tą dieną jis pristatė ir savo komandą. O apie tai, jog nebus konservatorių kandidatas, jis paskelbė dar po savaitės, rugsėjo 24-ąją. Kai sutinkanti dalyvauti partijos pirminiuose rinkimuose pasakė I. Šimonytė. Tad apie kokią komandą rinkti informaciją net prieš du mėnesius iki jai pasirodant buvo pavesta žvalgybininkui, įvertinusiam tokį pavedimą kaip grėsmę politinei sistemai?

Dar viena įdomi detalė – tai laikas, kada informacija apie galimas grėsmes pateko į V. Bako rankas. Prieš kelias savaites, nesėkmingai bandydamas įtikinti Seimo NSGK, o paskui ir parlamento Valdybą pradėti tyrimą dėl esą bandomos nuslėpti grėsmingos informacijos, jis tvirtino duomenis iš pranešėjo gavęs praėjusių, taigi, 2019-ųjų, metų pradžioje. Maža to, pasak V. Bako, tuo metu „ji buvo vieša, įrodymai, kurie buvo pateikti kartu, buvo vieši“. Tik paskui esą duomenys įslaptinti.

Tačiau viešojoje erdvėje tuo metu jokių žinių apie neteisėtas įtakas prezidento rinkimams nebuvo. Viešojoje erdvėje 2018 m. pabaigoje ir 2019-ųjų pradžioje sklido žinios apie kitą slaptą pažymą ar užklausą, parengtą Vyriausybės kanceliarijos. Ir premjero S. Skvernelio pateiktą VSD. Joje esą buvo žinių apie Rusijos įtaką konservatoriams. Bet kokia ta įtaka, niekas taip ir nesužinojo. O netrukus S. Skvernelis pagaliau pranešė, jog stoja į prezidentinę rinkimų kovą.

S. Skvernelio rinkimų štabas buvo suformuotas 2019-ųjų kovo 13 dieną. Jo vadovu tapo Seimo NSGK vadovas V. Bakas. Ir būtent tada, teisingiau, po kelių savaičių – 2019 m. balandį – kaip skelbiama dabar, žvalgybininkas Pranešėjas V. Bakui nunešė informaciją apie galimą VSD interesą G. Nausėdos komandai. O V. Bakas, ne kaip kandidato štabo atstovas, bet kaip NSGK pirmininkas, sako, perdavė šias žinias prokurorams ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

Tik lauktos reakcijos nesulaukė. Iki pat šių metų pradžios, iki eilinių Seimo rinkimų priešaušrio, kai, užklausęs pats, gavo atsakymus, jog pagrindo tyrimui tarnybos neįžvelgia. Ir tada užsuko VSD skandalo malūną.