Nuomonės

2020.03.04 17:37

Matas Maldeikis. Kodėl istoriko Putino įdėmiausiai turėtų klausyti Lukašenka

Matas Maldeikis, apžvalgininkas2020.03.04 17:37

Vladimiras Putinas paskutiniu metu pasinėrė į istorijos labirintus – susirūpino Varšuvos vaidmeniu Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Citatomis ištraukiami net tarpukario Lenkijos ambasadoriaus Vokietijoje pasisakymai. 

Šis staigus susidomėjimas Lenkija neatsitiktinis – juo Kremliaus šeimininkas, leisiu sau prognozuoti, ruošia dirvą artėjančiam konfrontacijai su Vakarais dėl.... Baltarusijos.

Stiprioji Rusijos diplomatinės tradicijos pusė visada buvo išmoktos istorijos pamokos. Nesibaigianti epopėja su Ukrainos krize suteikė jai daug progų pasimokyti iš savo ir kitų klaidų.

Pirma iš jų — kilus konfliktui šiame regione, iniciatyva veikti tenka regiono šalims. Didelio konflikto atveju Lenkijai, kuri, atstovaujama tuometinio URM vadovo Radoslawo Sikorskio, Maidano epopėjos pradžioje ėmėsi lyderystės sprendžiant opozicijos konfliktą su tuometiniu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovičiumi. O kur dar kitos Lenkijos iniciatyvos ES ir NATO formatais.

Į Lenkiją Kremliuje žvelgiama per dar dvi prizmes — kaip į Višegrado šalių grupės lyderę ir kaip į stipriausią JAV sąjungininkę regione. Višegrado grupė Varšuvai suteikia tvirtesnį balsą Briuselyje bei regione ir padaro ją neproporcingai įtakinga regiono galybe. Kremlius supranta, kad, Jungtinei Karalystei išėjus iš ES, būtent Lenkija taps reikšmingiausiu JAV politikos lobistu Briuselyje ir regione.

Taigi Kremlius mato galimybę sprendžiant vienos šalies klausimą išspręsti daug kitų iššūkių, kylančių jam regione.

Pagrindinis iššūkis šioje dėlionėje — Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos klausimo sprendimas.

Kremlius visada pro pirštus žiūrėjo į Baltarusijos lyderį, manydamas, kad jam suteikta laisvės veikti regimybė ilgainiui Baltarusijos klausimą išsispręs savaime jų naudai. Tačiau paskutinės derybos dėl bendros valstybės kūrimo, o realiai derybos dėl Baltarusijos inkorporavimo į Rusijos Federacijos sudėtį, Kremlių galutinai įtikino, kad batkos gražiuoju „nulaužti“ nebepavyks.

Šiuo atveju įdomu, kuo JAU numatyta pakeisti nepakeičiamą Baltarusijos lyderį. Baltarusija — tai ne Ukrainos Donbasas, tokie personažai kaip Aleksandras Zacharčenka ar Motorola ten nepraeitų. Ten reikalingas veiklus stachanovietis, gamyklos direktorius, pasakojantis apie darbo vietų kūrimą ir kovosiantis su girtuoklyste kaimuose.

Panašu, jog Baltarusijos klausimo sprendimas prisirpo.

Kremlius supranta, kad sprendžiant A. Lukašenkos klausimą, aktyviausia bus Lenkija, nes toks ryškus Maskvos priartėjimas prie jos sienų grėstų Varšuvos gyvybinių interesų zonai.

Ir legenda apie slavų dvasią išdavusius fašistus lenkus, pradėjusius Antrąjį pasaulinį karą, yra idealus naratyvas visų pirma vidaus rinkai. Sprendžiant kito Baltarusijos prezidento klausimą ir Lenkijai bandant imtis iniciatyvos vienaip ar kitaip problemą spręsti jai naudingesne kryptimi, Rusijos viduje, o tuo pačiu ir naudingų idiotų lūpose Vakaruose, Varšuva jau nebegalės būti viena iš žaidėjų. Nes suinteresuotas priešas negali būti moderatoriumi.

Šiuo atveju įdomu, kuo JAU numatyta pakeisti nepakeičiamą Baltarusijos lyderį. Baltarusija — tai ne Ukrainos Donbasas, tokie personažai kaip Aleksandras Zacharčenka ar Motorola ten nepraeitų. Ten reikalingas veiklus stachanovietis, gamyklos direktorius, pasakojantis apie darbo vietų kūrimą ir kovosiantis su girtuoklyste kaimuose. Toks, neabejoju, jau rastas ir laukia savo momento.

Lukašenkos vietoje visus tokius aš turėčiau akiraty.

Taip pat skaitykite