Nuomonės

2020.03.03 14:24

Virginijus Savukynas. Kaip kyla panika?

Virginijus Savukynas 2020.03.03 14:24

1940 metų vasarą vokiečiai parengė slaptą planą, kaip palaužti Didžiosios Britanijos valią kovoti Antrajame pasauliniame kare. Sumanymas buvo paprastas: reikia keletą mėnesių iš eilės bombarduoti Londoną, kol Anglijos piliečiai bus palaužti nuo nervinio išsekimo. 

Rugsėjo 7 dieną Londono padangę užtemdė 364 bombonešiai, miestas suliepsnojo. Aišku, Londono gyventojai išsigando. Per žiemą naciai netgi 57 kartus iš eilės bombardavo miestą. Britanijos vadovai suprato Hitlerio sumanymą ir ruošėsi neregėto masto sąmyšiui. Tačiau kaip jie nustebo, kad prognozuotos panikos taip ir nebuvo. Po karo psichologai analizavo šią situaciją. Ir padarė vieną išvadą: naciai padarė klaidą metodiškai bombarduodami Londoną. Tai tapo nuspėjama. Visi žinojo, kad naktį atskris vokiečių bombonešiai, o pasigirdus sirenoms, reikia eiti į slėptuves ar metro tunelius.

Koronavirusas – tai ne Hitlerio bombonešiai, kas naktį mėtantys bombas, tačiau Lietuvoje jis sukėlė paniką. Štai išpirko medicinines kaukes, nors jos reikalingiausios sergantiesiems, kad šie neapkrėstų sveikųjų. Aišku, ši panika naudingiausia tiems, kurie kaip mat pabrangino šių kaukių kainas. Lietuvos miestuose gyventojai iš parduotuvių šluoja kruopas, konservuotą maistą, makaronus. Tačiau badas tikrai negresia. Lietuvos policija perspėja neįsileisti asmenų, kurie siūlosi dezinfekuoti butus, nes kartu jie gali dezinfekuoti ir brangius daiktus. Kažkas net savo žmoną, įtarus ją pasigavus koronavirusą, uždarė vonios kambaryje. Panika gali pridaryti daugiau žalos, nei pati koronaviruso epidemija.

Kodėl taip panikuojama dėl palyginti nepavojingos ligos? Apskritai žmogaus smegenys taip veikia, kad jos labiau bijo išskirtinių, bet ne tokių pavojingų dalykų. Štai daug žmonių bijo skristi lėktuvu, bet ne važiuoti automobiliu. Nors statiškai lėktuvas yra gerokai saugesnė transporto priemonė nei automobilis. Žmonės bijo numirti nuo koronaviruso, tačiau nebijo mirti nuo rūkymo ar dėl antsvorio.

Aišku, čia prisidėjo ir žiniasklaida ir ypatingai socialiniai tinklai, kuriuose tarpsta įvairiausios sąmokslo teorijos. Beje, įdomus dar vienas dalykas. Jungtinės Valstijose buvo atliktas tyrimas. Analizuoti „New York Times“ straipsniai nuo 1945 iki 2005 metų. Ieškota, ko buvo daugiau – teigiamą ar neigiamų straipsnių. Ir štai nuo septinto dešimtmečio pradžios vis daugiau ir daugiau atsirado straipsnių, kurie pranešinėjo blogas naujienas. Panašios tendencijos stebimos analizuojant ir kitas žiniasklaidos priemones. Deja, bet žmonės mieliau skaito blogas, o ne geras naujienas. Ir vėliau įsibaimina, o epidemijų atvejais netgi yra linkę pulti į paniką. Tikriausiai mums daugiau reikia kreipti dėmesio, kaip kovoti su infoepidemijomis, nes susirgti gali ne tik mūsų kūnas, bet ir mūsų gebėjimas blaiviai mąstyti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.