Nuomonės

2020.02.29 09:00

Mykolas Drunga. Vokietijoje panaikintas draudimas padėti kitam numirti

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.02.29 09:00

„Vokietijos Konstitucinis Teismas panaikino draudimą teikti organizuotą medikų pagalbą savižudybei“, – rašė dienraštis „New York Times“ ir paaiškino, kad „tai itin skambiu rezonansu ataidėjęs klausimas šalyje, kurioje per antrąjį pasaulinį karą nacių medikai eutanizuodavo šimtus tūkstančių žmonių“.

Apie nuosprendį, kad „draudimas teikti organizuotą pagalbą numirti prieštarauja Vokietijos konstitucijai“, pranešė ir Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, paaiškindamas, kad šiuo sprendimu „Vokietijos Konstitucinis Teismas panaikino nuo 2015 m. iki šiol galiojusį potvarkį dėl pagalbos numirti teikimo“.

Kaip teigė žurnalistė Gudula Geuther, „kalba čia eina apie draudimą „profesionaliai padėti nusižudyti“. Dėl tokio draudimo skundėsi sunkiai sergantys ligoniai, pagalbą numirti palaikančios draugijos ir gydytojai.

Konstitucija gina žmonių teisę apsispręsti. Tai apima ir teisę sau pačiam atimti gyvybę. Kadangi savižudybė nelaikoma veiksmu, už kurį reikia bausti, tai pagal bendrąsias Baudžiamosios teisės taisykles turi likti nebaudžiama ir savižudybei teikiama pagalba.

Pasiryžęs numirti žmogus pats imasi to veiksmo, kuris veda prie jo mirties. O pagalba, pavyzdžiui, gali reikšti tik mirtį atnešančių priemonių parūpinimą.

Pagalba numirti vadinama ir asistuojama savižudybe. Tai ne paliatyvus mirštančiojo palydėjimas, kadangi čia nekalbama apie mediciniškai indikuotas terapijas.

Tam tikra pagalba nusižudant, vadinamoji „profesionali pagalba atimti sau gyvybę“, pagal Baudžiamojo kodekso 217 paragrafą 2015 m. paskelbta užsitraukianti bausmę. Dabar Vokietijos Konstitucinis Teismas nusprendė tą paragrafą paskelbti nekonstituciniu.

Tam pritardamas, „paliatyvinės medicinos daktaras Gianas Borasio Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ kalbėjo, jog pagalba numirti turi būti suteikiama žmonėms, kurie į savo gyvenimo pabaigą kenčia kraštutinius skausmus. Priešingu atveju jie būtų paliekami neoriai nusikamuoti.

„Nuo dabar gydytojai, jeigu jų to prašoma ir jie tam pasiruošę, gali savo pacientams parūpinti medikamentus, su kuriais šie savo gyvybei galėtų padaryti galą“. Taip rašo Briuselio laikraštis „Standaard“ ir tęsia:

„Tai Vokietijoje yra fundamentalus posūkis mąstyme apie gyvenimo užbaigimą. Draudimas padėti numirti perrašomas į teisę pačiam nutarti kaip numirti.

Šis nuosprendis sukels palengvėjimo atodūsį pacientams, kurie jau ne vienerius metus laukia užbaigti savo gyvenimą mediciniškai pateisinamu būdu.

Gydytojams panašiai su šiuo konstituciniu nuosprendžiu bus aiškiau, kokias jie turi teises“, – rašo Belgijos sostinės flamandiškas laikraštis.

Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zurcher“, šis nuosprendis „patvirtina tuos, kurie asmens autonomiją ir žmonių laisvę supranta kaip vakarietiškų pasaulietiškų visuomenių fundamentalų pagrindą. Ir tai pergalė tiems, kurie teisę į savo pačių mirtį priima kaip giliai humanišką idėją“.

Miunchene leidžiamo dienraščio „Suddeutsche“ nuomone, šis „pamatinis nuosprendis yra balsas už laisvę numirti – ir toks radikalus, kad tai pirmiausia atima kvapą.

Juk Vokietijos konstitucinis teismas suformulavo nesąlygišką teisę į paties mirtingojo nuspręstą nu mirimą, kiekvienam individui pripažįstant tikrą teisę savo paties gyvenimui nustatyti pabaigą.

Tai teisė, kuri jokiu būdu neapribojama tik mirtinai sergantiems ar didelių skausmų kankinamiems pacientams. Negirdėta sentencija iš Karlsrūjės siekia daug toliau. Apsisprendimo teisė baigti savo gyvenimą galioja visiems, taigi kiekvienoje žmogiškosios egzistencijos fazėje“, – rašo Pietų Vokietijos laikraštis.

„Ar tuo plyšeliu atveriami vartai į pragarą?, – klausia Kaselio laikraštis „Hessische Niedersachsische Allgemeine“ ir atsako. – Ne. Teismas įgalino laisvę, kurios reikalauja kai kurie paliestieji – ir nieko daugiau.

Skundus reiškė ne tik draugijos pagalbai numirti, bet ir gydytojai bei sunkiai sergantys. Medikai mato kančios kelius, apie kuriuos daug kas nė nenutuokia. Paramos numirti draugijos patiria maldavimus, kurie šiaip niekur kitur neišreiškiami.

Kas drįstų pasikelti moraliniais teisėjais virš beviltiškai paliegusiųjų, nebegalinčių pakelti savo kančių? Kas gali už kitą žmogų nuspręsti: to jau gana?

Tai sąžinės klausimas, į kurį kiekvienas gali atsakyti tik už save“, – rašo Vokietijos regioninis laikraštis.

Berlyno dienraščio „Tagesspiegel“ požiūriu, pagal Karlsrūjės nuosprendį „kiekvienam žmogui galioja laisvės teisė nusižudyti, ir niekam dėl to negalima priekaištauti.

Priešingai, tokia yra centrinė žinia iš Karlsrūjės, – turi būti galima tuo tikslu pasikviesti profesionalios medikų pagalbos. Konstitucinio Teismo nuosprendis stato kryžių įstatymų leidėjo ketinimui kaip tik tokiai pagalbai užkirsti kelią.

Jis pasipriešina krikščioniškiems motyvams, kurie savižudybę draudžia. Nėra ko stebėtis ne tik tuo, kad tai sukelia pasipriešinimą, bet ir tuo, kad daugelis įspėja, jog žmonės šitaip spaudžiami pasirinks mirtį, nors siūlytųsi ir kitokios išeitys.

Visi šie priekaištai verti dėmesio. Tačiau jie nepaneigia fakto, kad laisvosios dvasios konstitucija, kelianti žmogų ir jo orumą į centrą, jokio kito nutarimo dėl tokios paskutinio sprendimo teisės ir negalėjo priimti“, - rašo vienas iš Berlyno laikraščių.

Miunsterio laikraštis „Westfalische Nachrichten“ aukščiausiojo teismo nuosprendį vadina „giliu pertrūkiu Vokietijai, kurioje žmogaus gyvybę per visas jos fazes ir nepaisant tam tikrų skylių vis dar stipriai saugoja valstybė ir jos įstatymai.

Jeigu ateity profesinėms organizacijoms būtų leidžiama žmones veiksmingai palydėti į savižudybę, tada teisės sistema ir gyvybės apsauga stipriai susvyruos.

Įstatymų leidėjas iš naujo turės priimti nuostatas, kad išvengtų visiško užtvankų pralaužimo. Bažnyčių požiūriu šis nuosprendis yra antausis“, – rašo Vestfalijos dienraštis.

Anot Liudvigsburgo regioninio laikraščio „Ludwigsburger Kreiszeitung“, „dabar politikai privalu žengti dar vieną žingsnį, toks irgi yra konstitucinio teismo pavedimas.

Politika turi saugoti, kad liberalizuojant pasirinkimą seniams ir sunkiausiai sergantiems nebūtų jokio visuomenės spaudimo prasistumti iki savižudybės. Tai ir yra didysis bažnyčių bei žmonių gerovės draugijų rūpestis, į kurį negalima tik numoti ranka“, – rašo pietvakarių Vokietijos vietinis dienraštis.

Kiek kitaip akcentus sudėlioja Koblenco dienraštis „Rhein-Zeitung“: „kaip tik religingi žmonės dažnai puoselėja lūkestį, kad valstybė jų moraliniu požiūrus turi atitinkamai įlieti į įstatymus.

Tačiau tai nėra valstybės užduotis pasaulietinėje visuomenėje, kurioje bažnyčia ir valstybė atskirtos. Konstitucinis teismas išmintingai pasvėrė teisinę padėtį ir įstatymų leidėjui nurodė, kaip jis galėtų išvengti galimų pavojų, kad žmonės ir organizacijos neišnaudotų mirštančiųjų ir jų artimųjų nelaimės“, – pažymi Reino krašto laikraštis.

Pagal Halės mieste išeinantį laikraštį „Mitteldeutsche“, „negalima priimti to, kad praktikuojantiems medikams būtų jų profesijoje atimamos teisės, kurias jie kaip valstybės piliečiai be abejo turi.

Konstitucinio teismo nuosprendis, be to, palieka pakankamai erdvės tam, kad būtų užkirstas kelias organizacijoms, kurios žmonių norą numirti išnaudoja komerciškai. Čia gali pasitarnauti verslo ar draugijų teisė.

Kiekviena pagalbos numirti forma turi būti griežtai reguliuojama, pavyzdžiui, per prievolę patarti ir išaiškinti arba per laukimo laikų nustatymą“, – rašo Halės regioninis dienraštis.

Karlsrūjės dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“ džiaugiasi, kad „tas, kuris nori atsiskirti nuo gyvenimo, nebeturės keliauti į Šveicariją ar Nyderlandus. Nuosprendis – konsekventiškas.

Kadangi žmogus apie savo baigtinumą žino, jis gali autonomiškai nuspręsti, kada ir kaip jam tą savo gyvenimą baigti.

Tai ne politikos reikalas. Bet ji gali padaryti viską, kad įgalintų alternatyvas savižudybei ir sustiprintų žmogaus gyvenimą.“

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi