Nuomonės

2020.02.27 13:07

Rima Urbonaitė. „Negadinkime“ istorijų faktais

Rima Urbonaitė , politologė2020.02.27 13:07

Politikų retorikoje, regis, geometrine progresija daugėja įvairiausių pasakojimų, kuriuose stengiamasi labiau naudoti gando algoritmą, bet ne transliuoti loginius, racionalumu, faktais grindžiamus politinius pranešimus.

Štai prezidentas suorganizavo diskusiją apie švietimo situaciją šalyje. Iškart po šios diskusijos opozicinių partijų lyderiai prabilo ne tik apie diskusijos turinį, tačiau gana sistemingai pradėjo eskaluoti tai, jog šiame susitikime nebuvo švietimo, mokslo ir sporto ministro. Politinės komunikacijos logika aiški – parodydamas, kad tavo konkurentas ne be nuodėmės, pats atrodysi geriau. Tačiau tai eskaluojama net nepasidomėjus, o kodėl ministro nebuvo. Kad diskusija surengta kaip tik tuo metu, kai visada vyksta vyriausybės posėdžiai, ir ministro dalyvavimas ten gali būti labai svarbus, nepasirodė oponentams vertu dėmesio faktu. Ir net pasirodžius informacijai, ministras ketino dalyvauti, bet dėl prezidento vėlaus grįžimo iš užsienio diskusijos laikas pavėlintas, oponentai ir toliau suko tą pačią plokštelę.

Premjerui faktų analizė taip pat ne visada yra dėmesio vertas reikalas. Geriausiai tai parodo turbūt jau kultūros paveldu tapsiantis premjero pasiūlymas žurnalistams klausti žmonos ir iškart pateiktas patikinimas, jog ji nieko nekomentuos. Kitaip tariant, net ir paprasčiausiose situacijose, kur viską gali išspręsti elementarių faktų sudėliojimas, tų faktų viešinimo bijoma turbūt labiau nei koronaviruso. Iškart pateiktas išsamus paaiškinimas dėl premjero žmonos įsidarbinimo galėjo užkirsti kelią bet kokioms spekuliacijoms. Su kelio asfaltavimu vėl tas pats. Žurnalistei pasiūlius pabandyti pakalbėti būtent apie faktus, atsakymas buvo „gal nebandome“. Veikiausiai, ir šįkart nesinorėjo „gadinti“ istorijos faktais.

Žurnalistei pasiūlius pabandyti pakalbėti būtent apie faktus, atsakymas buvo „gal nebandome“. Veikiausiai, ir šįkart nesinorėjo „gadinti“ istorijos faktais.

Vis dėlto Ramūną Karbauskį čia būtų sunku ir pralenkti. Pradedant nuo pareiškimų, jog jo versle automobilių išperkamoji nuoma yra normali praktika, kas, kaip paaiškėjo vėliau, ne visai tiesa, ir tęsiant paskutiniu metu stebimais pasisakymais, jog kažkas kažką pavogė. Faktų, šaltinių, kaip ir kas suskaičiuota visai gi nereikia. Nereikia ir kalbant apie padidintas pensijas, nurodyti, jog jas didinti įpareigoja įstatymas, o ne gera politikų valia. Negana to, jis kiekvienai progai pasitaikius kaip tikras onkologas komentuoja premjero ligą iš aiškina, jog viskas čia tik dėl patiriamo spaudimo, bet tikrai ne dėl kokios nors genetikos. Tiesa, dar nepamiršta pridurti, jog jis tai atlaiko, čia tik premjeras, suprask, silpnuolis sugriuvo. Ir jokių faktų nereikia. Roko Masiulio istorijoje taip pat žinutė buvo paprasta ir užteko vieno argumento – jei STT atsisako tirti, vadinasi, yra kai kurie neliečiamieji. Ir viskas. O mums žadėta informaciją pildyti kas dieną.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ne visada istorijas papildo būtinais faktais. Taip ir liko migloje tos 20 pavardžių, kurios turėjo rimtai įklampinti susisiekimo ministrą. Kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministro postą nepaskyrimas irgi nebuvo „gadinamas“ argumentais.

Taigi, politikoje įprasta kurti gandus. Neįprasta vis dar yra kalbėti faktais ir ieškoti rimtų argumentų. Bet kai politikai kalba taip lyg būtų onkologai, nors akivaizdžiai neturi apie tai jokio supratimo, suklusti ir tiesiog įjungti kritinį mąstymą reikėtų visiems.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.