Nuomonės

2020.02.22 09:00

Mykolas Drunga. Ką Amerika galėtų išmokti iš Europos?

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.02.22 09:00

Donaldo Trumpo politika veda prie demokratijos erozijos ir rodo, kaip svarbu yra gerovę teisingiau padalyti ir visuomenės susitelkimą stiprinti. Taip teigia Krlsruhėje išeinančio dienraščio „Badische Neueste Nachrichten“ redakcija, kviesdama pokalbiui žinomą ekonomistą, 2001 m. Nobelio premijos laureatą Josephą Stiglitzą.

Tas savo ruožtu rekomenduoja, kad JAV prezidento atžvilgiu europiečiai laikytųsi kietai ir vadina Vokietijos vyriausybės taupymo kursą klaida.

„Savo naujojoje knygoje, – sako Badeno regioninio laikraščio redaktorius. – Jūs agituojate už naują socialinę visuomenės sutartį, kuri turėtų koreguoti neoliberalizmo pasekmes. Ar Amerika šiuo atžvilgiu galėtų iš Europos kai ko pasimokyti?

J. Stiglitzas atsako: taip, ir netgi daugiau. Atsižvelgdamos į kraštutinį vargą, kurį kapitalizmas daugeliui žmonių atneša, vyriausybės turėtų vairuoti priešinga linkme.

Šaliai negerai, kai didelė dalis jaunų žmonių auga vargingomis sąlygomis ir neturi priėjimo prie gero švietimo ir geros sveikatos apsaugos, kaip šiandien yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Europos šalys ne tokios pasiturinčios kaip mes, amerikiečiai, tačiau jaunieji europiečiai gali studijuoti universitetuose, neapsikraudami didelėmis skolomis. Žmonių gyvenimo standartas daugumoje Europos Sąjungos valstybių yra aukštesnis negu Jungtinėse Amerikos Valstijose.

O ar konkrečiai Vokietijoje, – klausia toliau Karlsruhės regioninis laikraštis, – yra kažkas tokio, kas Jums kelia nuostabą?

J. Stiglitzas atsako: Tai vienodu mastu ir problematiška, ir įstabu. Vokietija iš visų išsivysčiusių šalių turi didžiausius pajamų skirtumus, tačiau, kita vertus, jai galų gale pasiseka gerovę lygiau padalyti.

Todėl iš Vokietijos galime išmokti, kaip išnaudoti žaidimo erdvę pajamoms perskirstyti taip, kad būtų paskatintas visuomenės susiklausymas. Daugelį amerikiečių taip pat stebina vokiečių švietimo sistema, abiturientams ir absolventams siūlanti gerą perėjimą į darbo pasaulį.

Jūs teigiate, – tęsia Badeno krašto laikraštis, – kad tam tikros europietiškojo ūkio modelio dalys turėtų būti reformuojamos. Kurios?

Reikėtų sumažinti, – sako J .Stiglitzas, – ekonominę nelygybę, stiprinant kolektyvias derybas ir remiant profsąjungas. Problemų kelia ir klimato kaita. Vokietija, pavyzdžiui, vis dar stipriai remiasi nešvaria anglimi, bet jai reikia greitos struktūrinės transformacijos atsinaujinančių energijos formų link.

Mes tą bandome, – sako Karlsruhės laikraštis, – tačiau ne visi patenkinti rezultatais...

... Aišku, – tęsia J. Stiglitzas, – nes žmonės praranda savo darbo vietas. Todėl vyriausybės turėtų labiau tokius procesus paremti. Rinka to padaryti negali. Reikia tų procesų paliestiesiems padėti iš mirštančių pramonės šakų pereiti į naujas industrijas, kurios siūlo geriau apmokamas darbo vietas ir sveikesnes darbo sąlygas.

Jeigu žmonės bus palikti likimo valiai, jie pradės šiauštis, – sako J. Stiglitzas.

Daugelis piliečių, – tęsia Badeno laikraštis, – nebepasitiki politika, o tai stiprina dešiniųjų pajėgas ir silpnina tradicines partijas, besiskundžiančias narių skaičiaus mažėjimu. Kaip joms vėl atgauti pasitikėjimą?

Ogi atitraukiant, – atsako Stiglitzas, – atitraukiant politiką nuo pinigų. Vokietijoje daug kas kritikuoja tai, kad buvęs kancleris Gerhardas Schroderis pirma darė „gešeftus“ su „Gazprom“ ir paskui net iškilo į šio koncerno vadovus. O tai pasitikėjimo nekuria.

Antra, mums reikia politikoje daugiau skaidrumo ir piliečių dalyvavimo. O trečia, vyriausybės turėtų tarnauti ne verslo ir pramonės įmonių, bet piliečių interesams.

Tačiau didelė dalis Jūsų tautiečių sakytų, jog D. Trumpas kaip tik tai ir daro, – primena Badeno dienraštis. – Ar Jūs matote D. Trumpą kaip keliantį Amerikai pavojų?

O taip – netgi didelį, – atsako J. Stiglitzas. – D. Trumpas yra pamokantis europiečiams pavyzdys, kas nutinka, kai demokratija nereformuojama siekiant tikslo padaryti ją jautresnę žmonių poreikiams. Jis yra nesulaikomas demagogas ir, be to, pavojus globaliniam saugumui.

Deja, pastaraisiauis keleriais metais Europa D. Trumpo atžvilgiu vykdė numaldymo politiką, tikėdamasi, kad jis greitai dings. Ir aš tikiuosi, kad jis nebus perrinktas.

Bet jeigu jį ir vėl išrinks, tai reikėtų liautis su tuo numaldymu, nes jis viską dar pablogina.

Tai Jūs mums patariate, – siūlo išvadą Badeno laikraštis, – su D. Trumpu kovoti bendrai?

Tiksliai! – atsako J. Stiglitzas. – Prezidentas D. Trumpas padeda europiečiams suvokti, kiek jie turi bendro ir kaip svarbu jiems bendradarbiauti ypač prekybos srityje. Kadangi D. Trumpas yra tironas, Europa turėtų jo atžvilgiu parodyti daugiau kietumo.

Europa šiuo metu, deja, nelabai vieninga, – primena laikraštis. – Be to, esama trinties tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Kuri iš šių dviejų šalių Jūsų akimis geriau tinka Europos Sąjungai vadovauti?

Joms derėtų veikti kartu, – aiškina J. Stiglitzas, – kad nustatytų kursą didesniam augimui Europoje. Vokiškasis diržų susiveržimas po euro krizės nebuvo gera politika.

Tarp ekonomistų susiformavęs konsensusas, kad esant neigiamų palūkanų situacijai, kai pinigų politika pasiekia savo ribas, reikia griebtis finansų politikoje stimuliavimo priemonių. Tada ekonomika auga tik viešų investicijų dėka“, – dėsto J. Stiglitzas.

Toliau Badeno laikraštis stebisi, kad D. Trumpas amerikiečiams melavo, juos apgavo or grasino savo priešininkams. Kodėl jam amerikiečių reiškiama parama dar vis tokia didelė?

„Tai misterija, – sako J. Stiglitzas. – Jo prezidentavimas nėra sėkmės istorija. Du milijonai amerikiečių prarado savo sveikatos apsaugą, pragyvenimo lygis neauga.

Viena priežastis, kodėl daug kas jį palaiko, yra ta, kad vargstantieji mūsų šalyje nekenčia labiau pasiturinčiųjų. D. Trumpas sako, kad jis nepavargdamas darbuojasi žmonių labui, kad tik pagerintų jų gyvenimą. Matyt, jog kaip melagis jis labai sėkmingas“, – teigia J. Stiglitzas.

„Ar JAV demokratai pritaria Jūsų siūlomam politikos pokyčiui, ir kokios jų galimybės laimėti rinkimus?“ – klausia Badeno dienraštis.

„Taip, – atsako Stiglitzas, – beveik visi demokratai pasisako už šį kursą. Jie nori geresnės sveikatos apsaugos ir geresnės švietimo sistemos, nori priemonių prieš klimato kaitą ir nusikalstamumą ginklais.

Tačiau D. Trumpo bazės, sudarančios 20 procentų visų rinkėjų, tai nepaveiks.

Rinkimuose viskas suksis apie 30 procentų rinkėjų viduryje, na, ir apie tuos, kurie į kairę nuo vidurio“, – baigia savo pokalbį su Nobelio premijos laureatu Josephu Stiglitzu dienraščio „Badische Neueste Nachrichten“ redakcija.