Nuomonės

2020.02.20 18:09

Ramūnas Terleckas. Mėsos mokestis ir žaliosios ambicijos

Ramūnas Terleckas, apžvalgininkas2020.02.20 18:09

Ar teko girdėti apie mėsos mokestį? O apie cukraus mokestį?

Pastarąjį politikai nori įvesti, kad sveikiau gyventumėme, papildomai apmokestinti mėsą, kad mažintume klimato kaitą.

Neabejoju, kad abu mokesčiai bus įvesti, nes politikams tiesiog patinka reguliuoti piliečių gyvenimą, tuomet jie jaučiasi protingesni, galingesni ir reikalingesni.

Be to, mažai beliko abejojančių klimato kaita ir visi supranta, kad problemą reikia bandyti spręsti. Klausimas, kaip?

Antai nusprendėme, kad su dauguma Europos valstybių iki 2050-ųjų pereisime prie klimato kaitai neutralios ekonomikos. Sprendimas priimtas, bet ar kas nors suvokia, ką jis reiškia kasdieniame gyvenime?

Aplinkos ministras su kolega iš Finansų ministerijos sako, kad per artimiausią dešimtmetį tokiam ambicingam tikslui reikės apie 12 mlrd. eurų.

Manote jų yra biudžete? Nieko panašaus, bet kodėl dėl to turėtų jaudintis Vilius Šapoka ar Kęstutis Mažeika, juk yra labai mažai šansų, kad po Seimo rinkimų jie dar šildys ministrų kėdes. Tegu tuo pasirūpina kažkas kitas. Bėda ta, kad politikai prisižada, o vykdyti reikia piliečiams.

Dar liūdniau, kad ir viduriniosios grandies valstybės tarnautojai nelabai žino, ką konkrečiai reiškia iki amžiaus vidurio tapti klimato kaitai neutralia ekonomika.

Kalbama, kad benzininius ir dyzelinius automobilius iki 2035 m. turės pakeisti elektra ir vandeniliu varomi. Jautienos, avienos ir pieno produktų vartojimą iki 2050 m. teks sumažinti 20 proc. Po 2025 m. nė vienas namas nebegalės būti prijungtas prie gamtinių dujų tinklo. Senesnių namų savininkams iki 2035 m. teks pakeisti savo šildymo sistemas ir t. t., ir panašiai.

Tuomet kyla klausimų. Kad ir kam tuomet reikėjo pratęsti Suskystintų gamtinių dujų terminalo nuomą? Kaip prie pokyčių prisitaikys žemės ūkis, ar atsisakysime pramonės įmonių?

Niekas į tokius klausimus nei nori atsakyti, o gal net ir negali, nes konkrečių priemonių planas dar tik rengiamas ir kažin, ar bet pirmąjį dešimtmetį, jis bus labai spartus.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, Lietuva 2017 m. išmetė 0,04 proc. visų pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tai gal ir gali neskubėti.

Akivaizdu, kad reikės įvesti ne tik mėsos ir cukrau, bet ir anglies mokestį, nes kitaip, net Europos Sąjungos rinkoje, būsime nekonkurencingi. Tik nederėtų pamiršti, kad pasaulis šiandien yra globalus, o muitai ir mokesčiai sukelia prekybos karus. Be to, Lenkija, Vengrija ir Čekija ambicingų planų nepasirašė.

Be valstybės indėlio tokios įmonės kaip „Orlen Lietuva“, „Lifosa“, „Achema“ ir daugelis kitų, turės užsidaryti, o tai gresia rimtomis socialinėmis problemomis. Ar kas šiandien kuria planus, kaip jas spręsti?

Be technologinio šuolio nei 2030-ais, nei 2050-ais žaliais netapsime. O kol skelbiamės tokiais norintys būti, Jurgis Razma Seime registruoja Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo pataisas, kuriomis ketinama padidinti sanitarinės apsaugos dydžius vėjo elektrinėms. Jei J. Razmos siūlymams bus pritarta, vargu ar Lietuvoje galima bus plėtoti didesnių jėgainių parkus. Paprasčiau tariant, nereikia mums tų elektrinių. Taip ir lieka neaišku, ar mūsų politikų ambicijos draugauja su protu.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.