Šiuo metu, pasibaigus pirminiams rinkimams Ajovoje ir Naujajame Hampšyre, šešių likusių politikų varžybose tapti demokratų partijos kandidatu į JAV prezidentus, nors ir ne per didele persvara, tačiau vis dėlto labai aiškiai pirmauja Vermonto senatorius Bernie Sandersas.
Taip rašo žurnalo „American Conservative“ bendradarbis Danielis Larisonas. Jis priduria, kad nors „daugelio kabelinių žinių kanalų ekspertai desperatiškai bando sumenkinti B. Sanderso sėkmę, svarbu suvokti, kad jo pergalės 2020-aisiais reikšmingesnės negu tos 2016-aisisis, nes šįkart B. Sandersas turi realią galimybę žengti pirmyn iki pat nominacijos užsitikrinimo.
Daugelio B. Sanderso peikėjų delsimas pripažinti jo laimėjimus rodo, kad jie vis dar nežino, kaip reaguoti į jo kampanijos sėkmę, išskyrus ją ignoruodami ir bandydami keisti temą“, – teigia Danielis Larisonas konservatorių žurnale, sugebančiame simpatiškai atsiliepti ir apie kai kuriuos kairiuosius.
Kairiųjų liberalų žurnale „New Republic“ Alexas Shephardas pažymi, kad „Sandersas prisistato „autsaideriu“, kuris kelia iššūkį politiniam valstybės aparatui kaip demokratinis socialistas.
Tačiau jam kylant rinkėjų apklausose, B. Sandersas vis labiau atsiduria prieš kitą privilegijuotą grupę – medijas, ypač kabelinius naujienų kanalus.
Po vasario 7 dieną vykusių demokratų debatų, kanalo MSNBC žurnalistas Chrisas Matthewsas, kaip pranešė žurnalas „Rolling Stone“, beveik patyrė apopleksiją svarstydamas, ką socialisto išrinkimas prezidentu galėtų reikšti Amerikai.
„Aš turiu požiūrį į Fidelį Castro, – sakė jis, – aš tikiu, kad jeigu F. Castro ir raudonieji būtų laimėję Šaltąjį karą, tai Niujorko centriniame parke būtų vykusios egzekucijos ir aš galėjau būti vienas iš skerdžiamųjų.
O tam tikri kiti žmonės tai pasitiktų plojimais, argi ne?“
Tada C. Matthewsas ir pasakė nežinąs, ar B. Sandersas pritaria smurtui ir viešoms egzekucijoms, ar nepritaria.
„Todėl aš ir turiu problemą su žmonėmis, palaikančiais kitą pusę. Aš nežinau, ką Bernie per visus tuos metus palaikė ar palaiko, – sakė Matthewsas, – ir nežinau, kaip jis supranta žodį „socialistas“.
Kai kitas kanalo MSNBC žurnalistas Chrisas Hayes`as teigė, jog B. Sandersas gana aiškiai pasisako už tokį socializmą, kokį galima rasti tokiose šalyse kaip Danija, – tokį socializmą Matthewsas anksčiau buvo apibūdinęs kaip nekenksmingą, – pastarasis vėl piršo mintį, kad B. Sandersas galėjo remti smurtaujančius režimus praeityje.“
Lietuvos klausytojui ar skaitytojui gal įdomiau, ką B. Sandersas galvoja apie Sovietų Sąjungą, kurią aplankė 1988 metų pavasarį, kai jis buvo tik ką vedęs Berlingtono miesto Vermonto valstijoje meras.
Jo oficialus 10 dienų trukęs vizitas buvo, jo paties žodžiais tariant, „labai keistas medaus mėnesis“, per kurį jį sužavėjo rusų vaišingumas, bet ir ten išmoktos pamokos.
Grįžęs namo B. Sandersas sakė: „Imkime abiejų sistemų stipriąsias puses, leiskime vieniems iš kitų pasimokyti“.
Apie šią kelionę trumpai užsiminta 2016 m. rinkimų kampanijoje, bet anksčiau šiemet vienos Vermonto vietinės televizijos stoties padarytas vaizdo įrašas, rodantis B. Sanderso dalyvavimą pobūvyje su sovietais, paviešintas internete.
Pasak dešiniųjų portalų, tai rodė B. Sanderso meilikavimąsi sovietams, todėl tokius įrašus būtų galima naudoti senatoriaus nenaudai, jeigu demokratai jį oficialiai nominuotų į prezidentus.
Viešėdamas Sovietų Sąjungoje, tada 46-erių metų B. Sandersas kritikavo gyvenamojo ploto ir sveikatos apsaugos kainas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir gyrė tai, kiek šitie dalykai kainuoja Sovietų Sąjungoje, tačiau negyrė jų kokybės.
Tada per vakarienę, kurioje dalyvavo maždaug 100 žmonių, B. Sandersas užsipuolė Jungtines Valstijas už jų intervencijas užsienyje, papiktindamas vieną iš jį lydėjusių amerikiečių.
„Aš tikrai susierzinau ir išėjau“, – sakė Davidas Kelley, padėjęs B. Sanderso kelionę suorganizuoti ir vienintelis respublikonas B. Sanderso palydoje.
„Kai esi savo šalies kritikas, tai savo paties žemėje gali sakyti ką nori. Bet tada Šaltasis karas dar nebuvo pasibaigęs, nebuvo pasibaigusios ir ginklavimosi varžybos, ir dėl to pasijutau labai nepatogiai.“
B. Sandersas dažnai pabrėžia skirtumą tarp savo paties, kaip demokratinio socialisto, pažiūrų ir komunistinių dogmų, pažymėdamas savo pritarimą demokratiniams rinkimams ir pelno siekiančioms verslo bei pramonės įmonėms, kurioms priešinosi sovietų sistema.
Pagrindinis kelionės į Sovietų Sąjungą tikslas buvo rasti Berlingtonui seserišką miestą. D. Kelley iš karto pasiūlė, kad Berlingtono partneris būtų Lietuvos miestas Kaunas, tačiau, sakė jis, B. Sandersas, kuris yra žydas, šią idėją atmetė, nes tame mieste naciai nužudė tūkstančius žydų 1941 m.
Vietoj Kauno B. Sandersas pasirinko Jaroslavlį, Rusijos miestą prie Volgos su nuo jo atsiveriančiais gražiais vaizdais, bet ir su išsekusia pramonine širdimi.
Per visą kelionę vietos pareigūnai konfidencialiai kalbėdavo, kad tarybinė sistema buvo arti žlugimo. Howardas Seaveris, vienos Berlingtono verslo grupės vadovas, teigė, kad „Sandersas matė ir mes visi matėme tos sistemos prastąją pusę.
Taip, galbūt jų butai nebrangūs, bet vis dėlto visi dalykai ten labai išklibę – daug trūkumų net aprūpinimo maistu srityje ir jokios politinės laisvės.
Įtariu, jog tai, ką Bernie matė Rusijoje, paveikė jo šiandieninį požiūrį. Jis nėra prieš laisvąją iniciatyvą ar kapitalizmą, jis tik nori apsauginio socialinio tinklo ir kad visi turėtų galimybę oriai gyventi, bet tikrai nenori tokios komandinės ekonomikos, kokią matėme Sovietų Sąjungoje“, – kalbėjo B. Sanderso kolega H. Seaveris dienraščio „Washington Post“ korespondentui.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
