Nuomonės

2020.02.13 16:38

Vytautas Kasiulevičius. Kinijos ir mūsų nevilties virusai

Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius2020.02.13 16:38

Kinija labiausiai pasaulyje stebi savo piliečius, Lietuva daugiausiai Europos Sąjungoje savų piliečių pasodina į kalėjimus.

Polinkį nusikalsti ir prisigėrus žudyti sovietmečiu atradusi tauta lengvai nepagis. Kiek besiginčysi su JAV žiniasklaida, kad žudo ne tuos ir ne tie. Nebus stiprios teisėsaugos, nebus atgrasymo, tuomet girti bepročiai karaliaus keliuose, gaujos siaus miestuose bei grasins fiziniu susidorojimu jau ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Mums reikia stiprios teisėsaugos, bet mums reikia dar daug ko: gerai veikiančių ugniagesių tarnybų, stiprios švietimo sistemos, socialinės pagalbos tinklo ir netgi stiprios sveikatos apsaugos.

Tik prisotintoje nerealių lūkesčių visuomenėje neaišku, ar mūsų šalis teisia savo gydytojus už tikras kaltes ar už tai, kad esame ne visagaliai. Chirurgą nuteisti ypač lengva ir nesvarbu, ar tai būtų universiteto profesorius, ar eilinis provincijos gydytojas. Kai specialiosios tarnybos viduryje dienos įsiveržia į universiteto ligoninę ir išsiveda tavo vadovą, akademiką ir geriausią transplantacijų specialistą šalyje, visi jaučiasi sutrikę, imame tikėti, kad galbūt yra rimtų argumentų. Bet praėjus vos keliems mėnesiams žiniasklaida praneša, kad visos vykdytos teisingumo operacijos pagrindas Vilniaus rajono verslininkės užsispyrimas žūtbūt patekti ant profesoriaus operacinio stalo. Epilogas toks, kad kiekvienas sąžinės nepraradęs žmogus, taip pat ir medikas, pirmiausia save kaltina už būtas ir nebūtas nuodėmes, kol jam pačiam nesmogia koks nors miokardo infarktas. Tik niekam neįdomios tos pasekmės, susidorojom ir nuėjome.

Tik prisotintoje nerealių lūkesčių visuomenėje neaišku, ar mūsų šalis teisia savo gydytojus už tikras kaltes ar už tai, kad esame ne visagaliai

Kitam profesoriui, jau kito universiteto ligoninėje operacijos metu susiklosto labai sudėtinga situacija, pacientė žūsta. Artimųjų pyktis suprantamas, bet operacijos metu, apčiuopus naviką kiek kitoje vietoje, nei buvo tikėtasi, tenka keisti operacijos taktiką ir jokia kompiuterinė tomografija to iš anksto nuspėti negali. Bet kas jums iš tokių žodžių? Ar nors kiek lengviau? Turbūt ne. Užtai daugeliui atrodo, kad chirurgui atėmus licenciją 2 ar 5 metams, jis kažko pasimokys, kaip ir autobusų stotelėje žmones sužalojęs girtuoklis, kuriam atėmė teises. Kai Lietuvos medikų sąjūdžio pakviesti slaugytojai ir gydytojai masiškai solidarizuojasi su profesoriumi Žilvinu Saladžinsku, jie pirmiausia galvoja apie teisinę sistemą, kuri juos kasdieną verčia nusikaltėliais ir įkaitais. Jie nori būti išgirsti. Ir niekam tai neįdomu.

Li Wenliangas buvo gydytojas oftalmologas, vienas pirmųjų gydytojų Uhano mieste 2019 metų gruodžio 30 dieną bandęs įspėti valdžią ir žmones apie naujos infekcinės ligos protrūkį. 2020 metų sausio 3 dieną policijos buvo sulaikytas ir prisaikdintas tylėti. Infekcija išplito. Žinomas ir dar nežinomas mirčių skaičius Kinijoje toliau kopia į viršų. Gydytojas Li vėliau užsikrėtė ir mirė gelbėdamas pacientus. Istorijos ironija – visada žūsta geriausieji, kad gyventų likusieji. Kinija ėmėsi iki šiol nematytų karantino priemonių, o žuvusio gydytojo kolegoms teks įveikti pražūtingą virusą.

Istorijos ironija – visada žūsta geriausieji, kad gyventų likusieji.

Lietuva irgi pamažu ima suvokti, kad atėjus dienai X ne hipotetiškai, o realiai privalėsime užtikrinti karantino sąlygas infekuotiems, surasti galimybę testuoti ne dešimtis, o tūkstančius pacientų, kiekvienoje įstaigoje turėti ne po vieną kas kelintam, o po kelis kiekvienam FFP2 respiratorius, gebėti per 2 savaites užtikrinti stacionarinę pagalbą keliems tūkstančiams infekuotų žmonių ir ambulatoriškai gydyti nemažiau kaip 100 000 susirgusių piliečių. Galbūt ta diena ateis labai negreitai, bet kai ji ateis, prireiks daugybės kvalifikuotų medikų.

Kažkas pasakys, kad tarp mano papasakotų istorijų daug skirtumų, bet ir teisingumas susideda iš didelės sprendimų mozaikos vienu metu tapdamas ir gėriu ir blogiu.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.