Nuomonės

2020.02.04 10:43

Virginijus Savukynas. Ar jau pasiruošėte gyventi stebimi Didžiojo Brolio?

2014 metais Kinija paskelbė Socialinių kreditų sistemos kūrimo planą. Tai reiškia, kad prie šios sistemos prisijungęs kinas yra vertinamas įvairiais parametrais. 

Kokias prekes perka? Ar jis išleidžia daugiau, ar mažiau, nei uždirba. Kokios jo politinės pažiūros? Kokius komentarus rašo socialiniuose tinkluose? Šią sistemą domina ir jų draugai, jų pažiūros ir pan.

Pagal algoritmą kiekvienas asmuo vertinamas tam tikrais balais. Tie, kurie surenka pakankamą balų skaičių, gauna privilegijų: gali gauti vartojimo paskolą su mažesnėmis palūkanomis, be užstato išsinuomoti automobilį, greičiau registruojami viešbučiuose.

Be privilegijų, yra ir bausmės. Turintiems mažą reitingą bus ribojimas interneto greitis, apribotas populiarių restoranų, klubų prieinamumas. Jų nesamdys darbdaviai, o jų vaikai negalės patekti į prestižines mokyklas. Visa tai jau yra Kinijos realybė, o greitai tai taps privaloma visiems.

Ir dabar įsivaizduokime, koks tai galingas visuomenę valdantis mechanizmas. Juk galima skatinti tokį elgesį, kokį tik nori. Reikia, kad žmonės daugiau dirbtų – pakoreguoji algoritmą taip, kad į viršų šauna darboholikai. Ekonomika recesijoje, darbo nėra – irgi ne bėda. Kad žmonės gatvėse nereikštų pasipiktinimo, algoritmą pakoreguoji taip, kad tie, kurie daugiau žaidžia kompiuterinių žaidimų, jų reitingas pakyla. Tai tobula valdymo sistema.

Sakysite, kad Kinijos valdžia yra beširdė. Tačiau tai nėra taip paprasta. Ji turi paaiškinimą, kodėl įveda tokią sistemą. Tai pasitikėjimo problema. Visuomenė neįmanoma, jei mes nepasitikime vienas kitu. Tuomet kiekvienas į kitą žiūri kaip į potencialų apgaviką. Kaip paskolinti pinigų? Kaip kartu dirbti ar kurti verslą? Be pasitikėjimo – niekaip.

Tai štai Kinijos valdžia ir sako: ši reitingų sistema leis atsijoti patikimus žmones nuo nepatikimų. Juk geriau į darbą priimti tą, kuris yra pareigingas, o ne plevėsą. Pasižiūri į reitingą, ir viskas aišku.

Daugelis pasakys, kad tai Kinija, Vakarų demokratinėse valstybėse tokie dalykai neįmanomi. Tačiau ar ši sistema neateina pamažu ir pas mus? Jau dabar didžiuosiuose miestuose pilna kamerų, egzistuojant veidų atpažinimo technologijai lengva sekti kiekvieno judėjimą.

Kaip atskleidė LRT Tyrimų skyrius, Kaune jau pastatytos vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksuos vairuotojų pažeidimus, be to, galės atpažinti asmenis. Policija aiškina, kad tai padės padidinti saugumą. Sunku su tuo nesutikti. Tačiau kas gali garantuoti, kad jos nebus panaudotos ir kitiems tikslams?

Kreditą teikiančios įmonės taip pat turi duomenis apie mūsų pirkimo įpročius ir vertina, ar esame patikimi, ar bus mums lengva grąžinti paskolą. Nuo to priklauso, ar gausime paskolą, ar ne. Pridėkime, kad socialiniai tinklai labai daug žino apie mūsų pomėgius, pažiūras, vertybines nuostatas.

Kol kas šios įvairios duomenų bazės nėra apjungtos. Tačiau ar ilgai? Ar tai netaps Privati sfera jau seniai siaurėja. Politikai aiškina, kad jei norime saugios visuomenės, reikia kuo daugiau žinoti apie kiekvieną jos narį. Dėl saugumo aukojame privatumą. Tačiau kur ta riba, kada peržengiamas Rubikonas? Kur riba, kada iš saugios visuomenės virstame totalitarine viską kontroliuojančia valstybe?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.