Nuomonės

2020.02.16 10:20

Sostinės senamiesčio gatvėse – istorinis žydų kvartalas, tapęs bendruomeninio gyvenimo centru

Aikštės ir vaikų žaidimų aikštelės dabartinės Žydų g. prieigose iki Antrojo pasaulinio karo nebuvo. Visa ši erdvė buvo tankiai apstatyta pastatais, kuriuose daugiausiai gyveno žydai.

Įdomu tai, kad priešais jus esanti Žydų gatvė savo pavadinimą turėjo dar prieš tai, kai 17 amžiaus pirmoje pusėje Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladìslovas Váza suteikė privilegiją žydams gyventi Vilniuje, čia formuotame kvartale. Taigi , tikėtina, kad dar prieš privilegijos suteikimą žydai čia jau gyveno.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jos miestuose didėjant žydų bendruomenei pamažu atsirado poreikis reguliuoti bendruomenės įsigyvenimo ir gyvenimo erdvę. Žydų kvartalas ir buvo viena iš tokių reguliavimo formų.

Žydų kvartalo idėjos centre buvo tankus žydų gyvenimas atskiroje miesto dalyje. Tiesa, kvartalu tokia erdvė šaltiniuose nebuvo vadinama – nuo 17 a. LDK paplitusi teisinė reguliacija paprastai numatė atskirą žydų gyvenamąją erdvę, išskiriant žydų gatves, ar jų dalis, kuriose leidžiama kurtis žydams ir tuo pačiu draudžiama krikščioniams.

Visgi kiekvienas miestas turėjo individualią tokios bendros sistemos įgyvendinimo praktiką.

Žydų kvartalas Vilniuje buvo suformuotas 1633 m. pačių žydų prašymu (kas buvo retas reiškinys LDK), iš trijų gatvių – Žydų g., Mėsinių g. (dab. M. Antokolskio g.) ir Šv. Mikalojaus. Šių ir aplinkinių gatvių tinklas ir tapo žydų kvartalo, kuriame iki pat Antrojo pasaulinio karo gyveno daugiausia žydai, centrine dalimi.

Visgi suteikta privilegija neapribojo žydų kurtis ir kitose miesto vietose – jau po kiek daugiau nei 30 metų po pirmosios privilegijos suteikimo skundžiamasi, kad žydai kuriasi ir Vokiečių bei Stiklių gatvėse.

Sparčiai augant žydų skaičiui mieste, bei matant, kad pastarųjų kontroliavimas vienoje erdvėje neduoda rezultatų, 1742 m. Didžiojo Kunigaikščio privilegija žydams buvo leista kurtis visame mieste, išskyrus dvi pagrindines, „sakralines“ ir kartu „bajoriškas“ gatves – nuo Aušros vartų iki Katedros ir nuo Trakų vartų iki Vilniaus universiteto.

Žydų kvartalas buvo Vilniaus žydų bendruomeninio gyvenimo centras – čia jį suformavus iš karto buvo pradėta statyti Vilniaus Didžioji sinagoga, apie ją ilgainiui susiformavo sinagogos kiemas su įvairiais bendruomeniniais pastatais ir erdvėmis, netoliese buvo Rotušės aikštė, svarbios prekybai Vokiečių ir Stiklių gatvės.

Kvartalas per ilgą laiką buvo užstatytas labai tankiai, kaip galime matyti iš plano, daryto 1941 m. kuriant mažąjį getą. Žydų kvartalas 1944 m. mūšiuose dėl Vilniaus nukentėjo nežymiai, tačiau tų pačių metų liepą sovietų kariai dalį kvartalo, buvusią arčiau Didžiosios Sinagogos, sudegino prieštankiniu liepsnosvaidžiu.

Merdėjęs kvartalas, apgriauta sinagoga, viena pusė Vokiečių gatvės 1950 m. buvo galutinai nugriauti. Jų vietoje praplėsta Vokiečių gatvė, užstatyti nauji namai, įrengtos mašinų stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelės, vietoje sinagogos pastatytas vaikų darželio pastatas.

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania.