Nuomonės

2020.01.30 17:41

Rima Urbonaitė. O gal ir nereikia mums tų ministrų?

Rima Urbonaitė , politologė2020.01.30 17:41

Ramūnas Karbauskis visiškai ramiai antradienį pareiškė, jog ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė tuščia gali būti ir iki kovo mėnesio. Taip, Seimo sesija baigėsi ir Seimo nariai į posėdį, kurio metu naujasis ministras galėtų duoti priesaiką, rinksis tik kovo 10 dieną.

O ministerija tuščia nuo rudens. Kai Lietuva pateikė tuometinio ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į Europos Komisijos komisaro postą, jis jau tuo metu nemažą laiko dalį turėjo skirti pasiruošimui klausymams Europos parlamente, nemažai laiko praleido Briuselyje. Visas vadžias savo rankose teko laikyti viceministrams. Galiausiai ministerija liko be vadovo ir formaliai, o pavaduoti paskirtas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kuris šioje vyriausybėje, regis, pavaduoja visus ir visada, nes daugiau turbūt nėra kam.

Bet nepanašu, kad ši situacija keltų nors kokį nerimą ministrui pirmininkui, didžiausios frakcijos Seime seniūnui ar net prezidentui. Ir toks požiūris yra nepaisant jau gautų skaudžių pamokų.

Apmaudu, jog tos pamokos niekam nebado akių. Dabar tiek daug diskutuojant apie aplinkos apsaugos klausimus, pats laikas priminti „ožius“ rodžiusiems politikams, kad būtent aplinkos ministerijos kėdė šią kadenciją buvo tuščia daugiau nei keturis mėnesius, kai premjeras Saulius Skvernelis taip nieko ir nepaaiškinęs atleido tuometį ministrą Kęstutį Navicką. Nepaisant to, jog pavadavusiam energetikos ministrui Ž. Vaičiūnui pavyko išvengti rimtų krizių, tačiau tenka pripažinti, jog proveržis taip pat nebuvo įmanomas sėdint ant dviejų kėdžių. O šiandien jau daugiau nei akivaizdu, jog čia turėjo būti prioritetas, ypač „žaliųjų“ vyriausybei. Bet tuo laikotarpiu politikai tiesiog aiškinosi santykius kaltindami vieni kitus. „Valstiečiai“ grasino neteikti kandidato iki naujo prezidento atėjimo ir ramiais veidais ignoravo tą faktą, jog pateikus tikrai gerą kandidatą ir Prezidentas yra įspraudžiamas į kampą bei negali leisti sau tiesiog be argumentų mėtyti kandidatus į šoną.

Dabar vėl turime delsimą. Tikėtina, jog ekonomikos ir inovacijų ministro neturėsime daugiau nei keturis mėnesius. Vis kažkas trukdė, tai biudžetas, tai dar kas nors. Prezidentas, suprantama, jau nusvilęs su kai kurių ministrų skyrimu, ir nenori daryti skubių sprendimų. Tačiau įvertinus situaciją, kiek jau laiko ministerija be vadovo ir tai, jog apie kandidatūrą nebuvo sužinota tik sausio 24 d. gavus oficialų premjero teikimą, vertėjo imtis iniciatyvos ir vengti bet kokio delsimo, taip parodant, jog valstybės interesas yra aukščiau nei tas nesibaigiantis karas smėlio dėžėje.

Stebint tokį elgesį, tikrai nevalingai galima pradėti galvoti, jog politikai bando įrodyti, jog nereikia mums tų ministrų. Tačiau vienintelis dalykas, kurį jiems pavyksta įrodyti, yra tai, jog reitingai ir viešieji karai yra daug svarbiau nei kažkokia ministerija be ministro.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.