Nuomonės

2020.01.30 10:50

Gintautas Mažeikis. Greta Thunberg prieš civilizaciją ir kodėl jos nemėgsta Lietuvoje

Gintautas Mažeikis 2020.01.30 10:50

Ją ir jos sekėjus kaltina, kad aplinkosauginis aktyvizmas nori sugriauti Vakarų modernizmo civilizaciją. Tikrai taip. Ir gerai, kad nori. Kam jos šūkiai gali patikti? Tiems, kam kasdien pušynais ir ramiomis gatvelėmis nuvažiuoti iki darbo dviračiu – net jei tai 10 ar 20 kilometrų – yra malonumas, o visa tam būtina infrastruktūra yra sukurta; visuomenei, kuri supranta žalumos svarbą ir kur dominuoja atsinaujinanti energetika.

Naujoji, su modernistine išsiskirianti, civilizacija gimsta ir auga Skandinavijos ir Beniliukso šalyse. O ką daryti senajai, modernistinei? Stabdyti. Greta savo draugų įsitikinimą skelbia Kasandros pranašės balsu: pasaulis žlugs, jei mes gyvensime po senovei.

Akivaizdu, kad jos ir jų reikalavimas pasiekti realią nulinę CO2 (anglies dvideginio) emisiją bus vartojimo, automobilių eksploatavimo, apšildymo sistemų ir susisiekimo perversmas. Globalus. Gali įvykti vartojimo ir gyvenimo būdo revoliucija: uždaryti miestų centrus išmetamo CO2 automobilių įvažiavimui, tiesti dešimt kartų daugiau dviračių takų, ypač tarp priemiesčių ir miesto centrų, vystyti atliekų perdirbimo ir remonto pramonę, uždaryti miestų centruose supermarketus: maximas, rimi, iki, lidlus, ikeas. Sodinti miškus. Pasiekti šių tikslų negali pavieniai aktyvistai.

Tarp Vladimiro Putino ir Gretos nieko bendra: jie iš skirtingų istorijos galaktikų. Tik pasiginčyčiau, kuris iš jų Lietuvoje yra populiaresnis. Manau, jog Putinas. Juk jis, kaip ir daugelis lietuvių, nemėgsta Gretos. Rusija su Kinija – klasikinės modernizmo šalys – lenktyniauja užterštais ir negyvenamais miestais, mega modernistiniais projektais ir ginklų gamyba.

Tačiau 2019 metais degė daugiau Sibiro nei Australijos miškų ir Amazonės džiunglių. Sibiras dega kas metai, o technogeninės kilmės ligos ir mutacijos užkrėstuose Čeliabinske, Magnitogorske, Norilske ir daugelyje kitų miestų gąsdina.

Tarp Vladimiro Putino ir Gretos nieko bendra: jie iš skirtingų istorijos galaktikų. Tik pasiginčyčiau, kuris iš jų Lietuvoje yra populiaresnis. Manau, jog Putinas. Juk jis, kaip ir daugelis lietuvių, nemėgsta Gretos.

Tačiau pasaulio oro užterštumo tyrimai rodo, kad Kinija smarkiai lenkia Rusiją. Rusijoje, kaip ir Kinijoje, apie Gretą arba blogai, arba niekaip (išskyrus retus ekoaktyvistų straipsnius). V. Putinui ekologija nerūpi lygiai tiek pat kaip ir Donaldui Trumpui. Abu jie ignoruoja daugumos klimato kaitos mokslininkų duomenis.

JAV „Greenpeace“ 2019 metų žmogumi paskelbė Gretą. Labai antitrumpiškas ir antikorporacinis gestas. Dauguma korporacijų skatina nepasitikėti visais ekologais mokslininkais. Nepasitikėjimui yra daug priežasčių, tarp kurių svarbiausia – nepakankami moksliniai tyrimai (gamtosauginiai indukciniai tyrimai pagal apibrėžimą yra nepakankami). O Gretos apokaliptinis šnekėjimas yra dar vienas argumentas, kad šnekos apie katastrofą – išsigalvojimas. Paradoksas: Gretai leidžiama kalbėti tam, kad negirdėtų. 2020 metų Davoso forume ji kalbėjo apie planetą – „degančius namus“ – ir nieko. Įsileido, kad nusiramintų: pareigą atliko, į Bažnyčią nuėjo, kam toliau rūpintis.

Kaip mes suprantame modernėjančios civilizacijos, kurios dalimi esame, katastrofizmą? Mūsų ekonomika, švietimas ir gyvenimo būdas yra organizuoti tokiu būdu, kad neigtume planetos tragediją ir manytume, jog problema yra pati Greta, jos vaikiškumas, autizmas, nesvarstant, kodėl ji kviečiama į Jungtines Tautas ir jau antrą kartą į Davosą?

Nekenčiantys žaliosios civilizacijos jos šalininkus vadina niekinamu „gretinizmo“ vardu, teigdami, kad tai yra „siurrealistinio katastrofizmo“ sekta. „Gretinizmui“ priskiriami tikslai: „sunaikinti modernistinį kapitalizmą“ (ko gero, sutinku), „sunaikinti modernistinę civilizaciją“ (iš dalies taip), „pakeisti socialinius santykius“ (taip), ir „sukelti katastrofą“ (štai čia jau nesąmonė). Kartais jos, kaip ir radikalių žaliųjų šūkiai, prilyginami Aušvicui ir Holokaustui. Aišku, tai siaubingai perdėti vertinimai, bet pasvarstykime šį bauginantį kaltinimą.

Mūsų ekonomika, švietimas ir gyvenimo būdas yra organizuoti tokiu būdu, kad neigtume planetos tragediją ir manytume, jog problema yra pati Greta, jos vaikiškumas, autizmas, nesvarstant, kodėl ji kviečiama į Jungtines Tautas ir jau antrą kartą į Davosą?

Kalbant apie Aušvico fenomeną, rasime skirtingas stovyklas. Vieniems industrinis mirties fabrikas buvo paprastas, nors ir labai didelis, nusikaltimas. Tada, nubaudus vienus nusikaltėlius (klaidą) galima manyti, kad jis nepasikartos. Jie ir kritikuoja Gretą, kaip galimą klaidą. Kiti teigia, kad Holokaustas buvo modernistinės civilizacijos rezultatas, o ne pavienio psichopato darbas. Ši grupė klausosi Gretos apokaliptinių pranašysčių, juk ji kritikuoja modernistinį mąstymą.

Postmodernu vadiname įvairius dalykus, tačiau man priimtinas šis apibrėžimas: tai, kas yra po Aušvico, Gulago, Hirosimos, Černobylio ir prie ekologinės katastrofos vartų. Tačiau yra ir kitas postmodernizmas, siejamas su simuliacija, moraliniu reliatyvizmu, pastišu, politiniu nekorektiškumu ir nesibaigiančiu šou.

Pirmojo postmodernizmo kontekste kalba Greta: ji kviečia netęsti tokios civilizacijos, kuriančios hirosimas ir milžiniškus miškų gaisrus. Antrojo, šou postmodernizmo atstovas yra D. Trumpas. Jis nekenčia Gretos. Jo gerbėjai Gretą vadina „nesveiku vaiku“, tačiau ji ramiai klausosi Trumpo ir jam argumentuoja, o Trumpas Gretos nesiklauso, kaip ir nieko nesiklauso: tai kurie čia kurti?

Šie du postmodernizmai susiduria akis į akį ir vienas kitą vertina negailestingai. Trumpui Greta yra klaida, Gretai Trumpas yra nusikaltimas. Šoumenas Džokeris mums sako: aš valdau, technologijos ir mokslas mus išgelbės, nesukite galvos, America first! Apokaliptinė pranašė liudija priešinga: technologijos dabar neišgelbės, vėluojame, todėl stabdykime modernizmo civilizaciją ir pradėkime kitą kelią. Tuoj pat!

Nė vienas iš jų nekalba tik nuo savęs – čia ir konsultantai, interesų ir gyvenimo grupės, tyrimai ir vadovėliai. Jei manome, kad Holokaustas buvo grupės asmenų nusikaltimas, tada modernistai yra teisūs: Greta pavojinga. O jei Holokaustas moko neleisti instrumentinėms technologijoms ir karo industrijai plėtoti pradėtą nusikaltimą, tada Kasandra pranašauja likimą.

Instrumentinis protas siekia galios ir taip sukelia katastrofas. Apie tai kalbėjo filosofai T. Adorno, F. Lyotardas. Rusijoje Kasandros priešininkai sako: ji ir sukels Gulagą. Nesąmonė. Gulago pretekstas buvo gąsdinimai pilietiniu karu: visi priešai – galimi pilietinio karo dalyviai – turi būti preventuoti, perauklėti arba sunaikinti paverčiant juos modernizmo dalimi: šachtininkais arba medkirčiais. Greta kviečia priešingam: stabdyti modernizaciją, kuri daugina anglies dvideginio emisiją.

Lietuvoje dominuoja ne žaliasis mąstymas, o industrinė ideologija: daugiau gamyklų, tankų, lėktuvų… nes Mordoras yra Kremliuje. Ir tikrai, kadangi Mordoras Kremliuje, reikia iškirsti medžius miestuose, nutiesti daugiau kelių automobiliams ir gėdingai mažai, pavojingai neatsakingai – dviratininkams.

Lietuvos švietimas ir mokslas yra didžiąja dalimi modernistinis. Modernybė remiasi resursų eikvojimu didinant mokslu pagrįstų technologijų galią. Šis eikvojimas pateisinamas didžiaisiais pasakojimais apie gerovę ir laimę konvejerio pabaigoje. Tuo tarpu Greta pranašauja ne laimę, o katastrofą, ne gerovę, o ateities neturėjimą, ne taiką, o milijardą pabėgėlių iš karščio ir sausros nualintų teritorijų. Modernistinis mąstymas vadovaujasi nuostata – „tikra yra tas, kas mus valdo“ – teiginys atkeliaujantis dar iš G. Hegelio filosofijos. Iš tokio žinojimo kyla klasikinis valdžios suvokimas.

Trumpiškas postmodernizmas yra kitoks – jis remiasi „malonumų“ gamyba. J. Lacanas teigė, kad „paklusimas malonumų principui“ yra pono ir tarno santykių modifikacija. Lyderis yra tas, kuris žada ir suteikia malonumus, o ne veda į karą kaip Leninas, Hitleris ar Stalinas.

Supermarketas ir televizijos ekranai yra valdymo priemonė, kuri remiasi malonumo principu. Maloni, šilta tarnystė, po kurios nesinori nei protestuoti, nei ginti medžius, skverus, aikštes, nei būti socialiniu aktyvistu. Malonumų masės keikia Kasandrą: minti dviratį vietoje automobilio? Grūdai vietoje pyragaičių? Batų remontas vietoje naujų? Jokių polietileno maišelių ir į kavines tik su savo puodukais? Atrodo baisu: radikaliai sumažinti oro uostų skaičių vietoje lėktuvų skatinant susisiekimą elektrifikuotais geležinkeliais.

Viso to nedarant ir siekiant pasiteisinti sakoma: ji tik vaikas, ją išnaudoja „žalieji“ socialistai. Vartotojų masės, kurias kas valandą reprodukuoja akropoliai, nori daugiau patogumų, erotinių blizgučių ir kruvinų vaizdų, o technologijos greičiau juos gamina, rinka efektyviai paskirsto juslumus. Malonumų minios nori apsiginti nuo „gretinizmo“.

Kasandra šaukia: „Mums nereikalinga „mažo anglies dioksido kiekio ekonomika“ (low carbon economy). Mums nereikia „mažesnės emisijos“. Mūsų emisija turi baigtis, jei norime turėti šansą pasiekti tikslą – išlikti žemiau 1,5 laipsnio [vidutinės pasaulio temperatūros pakilimo, po kurio prasidėtų nevaldoma grandininė katastrofa – M.G.].

Kol neturime technologijų, kurios dideliu mastu gali paversti mūsų emisiją minusine, reikia pamiršti apie gryną nulį (net zero). Mums reikalingas tikras nulis (real zero). Tada katastrofa pasitrauks ir, jau Kasandros žodžiais, – graikai neužims ir nenusiaubs Trojos.

Kodėl kasandromis netikima? Pasak Gretos, negirdimos net pačios nuosaikiausios prognozės, kurias išsako Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (IPCC), jau nekalbant apie radikaliau mąstančius mokslininkus ir jų tyrimus, kurių prognozės – daug blogesnės. Greta skelbia tik nuosaikius mokslinius duomenis ir jie jau atrodo apokaliptiniai. Tačiau jūs neskaitėte blogesnių mokslinių prognozių. Gretai leidžiama nuosaikiai kalbėti, kaip ir Kasandrai šaukti. O tie, kas suvokė graikų klastą arba supranta dabar kilusį pavojų, neturi pakankamos galimybės paaiškinti, kaip tai atsitiks. Klausosi ir negirdi kasandrų. Gal Greta ir klysta, bet tie, kurie jos negirdi, galbūt daro didelį nusikaltimą.

Davose, Jungtinėse Tautose ir kituose Pasaulio forumuose jai suteikiamas laikas trumpai replikai, ne tikint ja, o mėgaujantis savo liberalumu: „štai leidžiame ir vaikams kalbėti“. Tiems, kas jai pataria, žodis nesuteikiamas ir jie neturi pakankamos įtakos argumentuoti, kodėl būtina kita civilizacija. Kasandros paradoksas: ji mato ateitį, turi balsą, jos klausomasi ir jos negirdima. O Lietuvoje reikia ne „žaliųjų“, o „tikrų žaliųjų“, kurie ir čia stabdytų CO2 modernizmą. Negali būti išimčių.