Nuomonės

2020.01.26 10:14

Lietuvos žydų šeimos istorija atgimė amerikietės knygoje

Ada Alejūnaitė2020.01.26 10:14

2020-ieji paskelbti Lietuvos žydų istorijos metais. Laukiau šio momento ir galimybės Lietuvai pristatyti knygą apie atgimusią gimtojo Šiaulėnų miestelio (Radviliškio r.) žydų šeimos istoriją ir knygos herojų palikuonę – išmintingąją žodžio meistrę Junisę Bleker iš JAV.

Autorė 366 puslapius apimančiame kūrinyje Šiaulėnų miesteliui skyrė ypatingą vietą. Būtent toks knygos pavadinimas – „Šiaulėnai. Moters kelionė į nepriklausomybę“. Jidiš kalba Šiaulėnai buvo vadinami Shavlan.

Knygos vertė – ne tik literatūrinė, bet ir istorinė

Kūrinyje rašoma apie autorės – Junisės močiutės – Saros Gražutis šeimos gyvenimą 19–20 amžiaus sandūroje: kasdienybę Šiaulėnuose, Pirmąjį pasaulinį karą, deportaciją, pogromus, išsvajotąją Ameriką ir pan.

Knygos pavadinimas – „Šiaulėnai. Moters kelionė į nepriklausomybę“

Knygoje pakeri pagrindinės veikėjos Saros Gražutis asmenybė, jos nepamatuojama stiprybė, sugebėjimas nepalūžti ir nesiliauti svajoti. Šiai moteriai teko ištverti sudėtingiausius gyvenimo siųstus išbandymus: būdama devynerių liko našlaitė, turėjo palaidoti savo vaikus, privalėjo sūnų išleisti į karą, iš kurio jis taip ir negrįžo, vienai rūpintis šeima, iškęsti deportaciją ir išvengti kulkų.

Skaitant atsiveria net 1877-uosius menantis Šiaulėnų miestelio vaizdas. Aprašoma išskirtinės architektūros sinagoga, žydų buitis, vyravę verslai, aptariamas dvaras, tuometiniai rūpesčiai ir ramaus gyvenimo troškimas. Kūrinyje taip pat pateikiami tuometinių Lietuvos žydų laidojimo, vestuvių ir religinių švenčių papročiai. Vaizduojami nūdienos santykiai su vietiniais lietuviais.

Galima sužinoti negirdėtų istorinių faktų. Labiausiai nustebino tai, kad 1915-aisiais visi Šiaulėnų štetlo žydai buvo prievarta deportuoti į Dniprą, Ukrainoje (1802–1926-ais metais čia buvo Jekaterinoslavas, Carinė Rusija). Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, didžioji dalis žydų grįžo į savo namus Šiaulėnuose. Amatais ir prekyba garsėjusio miestelio ekonomika greitai vėl suklestėjo.

Įdomu tai, kad pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo į Šiaulėnus grįžęs žydas – Junisės senelis, kuris dar prieš trėmimo į Dniprą neramumus buvo išvykęs padirbėti į tolimąją Pietų Afriką pas savo geriausią draugą.

Skaitant atsiveria net 1877-uosius menantis Šiaulėnų miestelio vaizdas

Aprėpiami įvykiai skaitytoją supažindina su antisemitizmo apraiškomis dar iki Antrojo pasaulinio karo: valdžios, skirtingų politinių ideologijų veidmainiškumu ir kitais absurdiškais, žiauriai žmonių gyvenimus keitusiais ir pasaulį drebinusiais, istorijos vingiais.

Pabaigoje pateikiamas epilogas, kuriame pasakojamas tolimesnis pagrindinių veikėjų likimas. Kai kurie herojai yra išgalvoti, tačiau tai neturi įtakos istoriniams įvykiams.

Šiaulėnų žydų palikuonių paieškos – Junisė

Lietuvos žydų istorija man visuomet buvo aktuali ir kelianti daug klausimų. Juk apie ją tiek nedaug žinome.

Vaikystėje vis eidavau pasivaikščioti prie apleistų senųjų Šiaulėnų žydų kapinių (čia palaidoti ir knygos autorės giminės). Vis svarstydavau, ar yra gyvų Šiaulėnų žydų palikuonių? Kur jie?

Aptrupėję, seni išrašyti antkapiai man vis nedavė ramybės. Todėl nusprendžiau ieškoti Šiaulėnų štetlo žydų palikuonių. Dar prieš maždaug dešimt metų pasauliniame žydų genealogijos tinklalapyje pavyko atrasti Junisę. Reikėjo laiko, kol išdrįsau su ja susisiekti. Tada prasidėjo draugystė tarp Junisės iš Baltimorės ir vienos svajoklės iš Šiaulėnų.

Apie knygos autorę

Kūrinio autorė Junisė Bleker gimė, užaugo ir studijavo Baltimorės mieste, Merilando valstijoje, JAV. Ji dirbo iždininke programinės įrangos inžinerijos kompanijoje. Užaugino dvi dukteris. 1996-aisiais su vyru lankėsi Lietuvoje. Junisę parašyti knygą įkvėpė jos močiutės pasakojimai apie gyvenimą Šiaulėnuose, istorinius virsmus, užklupusius sunkumus ir nepamatuojamą tvirtybę.

Vis svarstydavau, ar yra gyvų Šiaulėnų žydų palikuonių? Kur jie?

Antrajam pasauliniui karui prasidėjus, Šiaulėnų štetlo žydai buvo išvežti į Žagarę (Joniškio r.) ir ten nužudyti. Gyvi liko tie, kurie tarpukariu spėjo išvykti iš Europos, tarp jų ir Junisės močiutė, senelis, mama, kiti artimieji (ši šeima į JAV iškeliavo prieš 93 metus).

„Shavlan“ – daugiau nei knyga, tai – dingusios Lietuvos žydų istorijos lobių skrynia.