Kai iškilo „Grigeo Klaipėda“ nuotekų skandalas, aplinkosaugininkai pradėjo teisintis, kad jų rankos surištos. Skundėsi, kad negali naktį tikrinti, kad nieko negali daryti, jei nėra akivaizdžios žalos ar grėsmės gamtai, žmonėms ir pan. Ir, kaip visada, siūlė griežtinti įstatymus. Tačiau ar tikrai įstatymuose yra problema? Ar tikrai įstatymai aplinkosaugininkus yra padarę neįgaliais
Panagrinėkime trumpai „Grigeo Klaipėda“ istoriją. Problemą apie galimai leidžiamas nuotekas į Kuršių marias kėlė klaipėdietės moterys: Ligita Girskienė ir Raimonda Zaborė. Jas, o ir kitus klaipėdiečius, kankino blogas kvapas. Klausimas – iš kur jis kyla? Jos tikriausiai neturėjo daug žinių aplinkosaugos srityje. Ir visiškai jokių įgaliojimų. Tačiau jos turėjo galvą ant pečių. Į ką atkreipė dėmesį? Ogi į tai, kad vandens apimtys iš Kuršių marių buvo padvigubintos, vėliau patrigubintos, o nuotekų kiekis nepadidintas. Kaip gali būti, kad paėmus trigubai daugiau vandens, nuotekų kiekis išlieka tas pats? Tikrai tiek vandens neišgaruoja. Tai kur jis dedasi? Štai toms moterims ir kilo įtarimas. Tačiau aplinkosaugininkams elementari matematika pasirodė neįkandama. O tai buvo pakankamas pagrindas pradėti nuodugnų tyrimą. Taigi ne įstatymai problema, tačiau aplinkosaugininkų nenoras reaguoti. Manau, kad prokurorai išsiaiškins, kodėl nebuvo to noro ir tinkamai tai kvalifikuos.
Todėl teisus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kuris teigia, kad reikalinga Aplinkos apsaugos departamento vadovo atsakomybė. Gal taip atsiras daugiau sveiko proto ir atsakomybės, kurios dabar kratosi valstybės tarnautojai.
Tačiau aplinkosaugininkams elementari matematika pasirodė neįkandama. O tai buvo pakankamas pagrindas pradėti nuodugnų tyrimą. Taigi ne įstatymai problema, tačiau aplinkosaugininkų nenoras reaguoti.
Ši istorija atskleidžia vieną paprastą dalyką: valdininkų norą dangstytis įstatymais, kai trūksta tiesiog paprasto sveiko proto. Jei jo truks, jokie įstatymai nepadės. Jie visada tokiems valdininkams bus netinkami. Toks valdininkiškas mąstymas, kada nekreipiama dėmesio į akivaizdžius faktus, tačiau prisidengiama formaliomis procedūromis, ir labiausiai skandina Lietuvą. Šioje istorijoje valdininkai nepastebėjo dramblio krautuvėlėje, tačiau jie būna labai uolūs, kai reikia nubausti smulkius verslininkus už menkus neatitikimus jų nustatytoms normoms. Visuomenė nėra kvaila, ji puikiai tai mato ir daro logišką išvadą, kad teisingumo Lietuvoje nėra. Tai yra viena iš didžiausių nusivylimo valstybe priežasčių. Kol ši valdininkų problema nebus išspręsta, proveržio Lietuvai tikėtis neverta.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
