Nuomonės

2020.01.17 11:47

Andrius Bielskis. Amerikos grožybės

Andrius Bielskis, Mykolo Romerio universiteto politinės filosofijos profesorius, KTU filosofijos profesorius2020.01.17 11:47

Radijo komentaro žanras puikus tuo, kad leidžia dalintis ne tik argumentuotomis nuomonėmis ir mintimis, bet ir asmenine patirtimi bei subjektyviomis įžvalgomis. Žinoma, tikintis, kad jos bus įdomios ir kitiems. Šios vasaros kelionė į JAV yra patirtis, kuria pasidalinti verta. 

Indianos valstijoje Saut Bende – tipiškame Midwest mieste – stūkso netipiškas Notre Dame universitetas. Šis universitetas didžiuojasi savo reitingais ir prestižu, jame darbuojasi daug reikšmingų filosofų.

Vienas jų – Britų kilmės eksmarksistas Alasdairas MacIntyre`as. Pirmą kartą atvažiavęs į JAV A. MacIntyre`as į šalį buvo įleistas labai nenoriai, nes post-McCarthiškoje Amerikoje buvo laikomas per daug pavojingas. Tiesa, šiandien, kaip kai kas pasakytų, jis tapo konservatyviu kataliku. Savo garsiajame veikale „Po dorybės“ jis teigia, kad gyvename tamsiaisiais amžiais, kuomet už blizgančių modernios visuomenės institucijų paviršiaus slypi manipuliacija, bendrų etinių standartų nebuvimas ir iracionali galia.

Gelmės ir paviršiaus priešprieša yra tai, kas krenta į akis kurį laiką pabuvus Midweste. Davidas Lynchas savo filme „Mėlynasis aksomas“ tai puikiai atskleidžia. Pagyvenęs vyras laisto žolyną, krenta širdies priepuolio ištiktas, kamera nusileidžia į aksominę veją, o ten vabalai ryja vieni kitus. JAV paviršius yra lyg rojus, kaip sintetinį kilimą primenantis žolynas, bet už jo slypi vienas kitą draskančių jėgų džiunglės.

Šio gražaus paviršiaus dalis yra Notre Dame universitetas su nuostabiu studentų miesteliu. Savo atmosfera jis panašus į vieną lietuvišką universitetą, kuriame studentų sąjunga rūkykloje riebiai išpeckiojo politiškai korektišką šūkį „rūkymas žudo!“ Išpuoselėti žolynai, ant kurio niekada nesėdi studentai, knygynas, kuris, tiesa, kaip ir kitur, paverstas dovanų parduotuve, ir kur visi yra labai mandagūs ir mieli ne todėl, kad jie vienas kitą myli ar gerbia, bet dėl to, kad taip patogiau ir lengviau. Lengviau, nes nesutikti ir ginčytis politinėmis temomis yra nepadoru ir nepriimtina.

Visiška etinė ir socialinė fragmentacija yra JAV tikrovė. Radikalus individualizmas, darbo ir pasiekimų kultas iškelia talentingiausius į pripažinimo rojų, o silpniausius bloškia į socialinį užribį. Pastarasis ir yra kaip tik įdomiausias. Įdomiausias ne dėl to, kad reprezentuotų visą Ameriką, bet dėl to, kad parodo, kas slypi už jos išpuoselėto ir save teigiančio fasado.

Visiška etinė ir socialinė fragmentacija yra JAV tikrovė. Radikalus individualizmas, darbo ir pasiekimų kultas iškelia talentingiausius į pripažinimo rojų, o silpniausius bloškia į socialinį užribį.

Paribyje tarpsta ne tik nuskurdusios etninės ir rasinės mažumos, bandančios išlikti Donaldo Trumpo Amerikoje, bet ir ties beprotybės riba balansuojančios konspiracijos teorijos. Šios teorijos gimsta skurdžių namų svetainėse ir apšepusiuose baruose, o jų autoriai dažniausiai yra marginalizuoti baltaodžiai vyrai. Jie kabinasi į visuomenės jiems primesto sėkmės, laimės ir galios kultą, tačiau supratę, kad tai nepasiekiama, kaltina moteris, juodaodžius, imigrantus, homoseksualus. Taip gimsta maskulinistinės baltaodžių dominavimo konspiracinės teorijos, kurių kraštutinė beprotybė yra kasdienybe tapę ginkluoti išpuoliai prieš nekaltus civilius.

Taip gimsta maskulinistinės baltaodžių dominavimo konspiracinės teorijos, kurių kraštutinė beprotybė yra kasdienybe tapę ginkluoti išpuoliai prieš nekaltus civilius.

O šių įžvalgų moralas yra štai koks. Net jei galima daug ko pasimokyti iš JAV, neverta sekti jos svajonėmis, gyvenimo būdu ir ypač ekonominiu modeliu. Kaip tik šis modelis ir sukūrė prielaidas milžiniškai socialinei atskirčiai, kuomet teisę į gerą išsilavinimą ir sveiką gyvenimo būdą turi tik pasiturintys piliečiai, o skurdžiausieji yra pasmerkti kurti kvailiausias ir beprotiškas konspiracijos teorijas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.