Nuomonės

2020.01.15 14:58

Vilija Targamadzė. Švietimo (ne)pasaka, nauji profesionalų žanrai ir paklydimai tarp dviejų medžių

Vilija Targamadzė, Vilniaus universiteto profesorė2020.01.15 14:58

Vaikystėje labai mėgau pasakas. Visokios jos buvo – ir liūdnokos, ir linksmos, ir baugios, ir  su laiminga pabaiga, kuri skambėdavo maždaug taip: Ir paskui ilgai ir laimingai gyveno. Ir dabar dar norisi pasakų su laiminga pabaiga. 

Deja, Lietuvoje formuojasi tokia realybė, kurioje persipina žanrai (atsiranda kažkokie katšuniai) ir laiminga pabaiga net nekvepia. Tai kaip kokie rebusai ar Gordijaus mazgai. Bala žino kas. Be jokios abejonės, keistai kreivoki naratyvai, nauji žanrai, įspūdingi profesionalų rašaliojimai etc. Bet tai palikime ramybėje. Tebūnie tik impulsas pamąstymui. Kodėl apniko tokios mintys?

Ogi skaitau Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) nutarimo projektus ir įkyriai zyzia mintis: Ar galima pasiklysti tarp dviejų medžių? Pasirodo, kad galima. Tada ir kyla klausimas: Kur link judame ir kas yra tas profesionalumas? Bet tegu tai įvertina skaitytojas. Juk oficialaus draudimo savarankiškai mąstyti tarsi dar nebuvo. Pateiksiu pavyzdžius tik iš dviejų projektų, kuriuos rengia LRV. Tai Lietuvos politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo (toliau – Susitarimas) ir 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas (toliau – Planas). Planas pradėtas rengti anksčiau, susitarimas šiek tiek vėliau, bet abu projektai rengti 2019 m. ir jų pabaigos orientyras – 2030 m.

Pradžioje įdomumo dėlei palyginkime tikslus. Plane parašyta:

3 TIKSLAS. Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams. Smalsumo vedina pasirinkau su aukštuoju mokslu susijusį poveikio rodiklį. Be to, pagalvojau, kad jau LRV ir LRS darė universitetų tinklo optimizavimą, tai jau čia turėtų pulsuoti profesionalumas.

Poveikio rodiklio pavadinimas „Aukštųjų mokyklų, patenkančių į bent vieną iš QS World University Rankings ir Academic Ranking of World Universities reitingų, skaičius ir numatyta, kad siektina galutinė (2030 m.) reikšmė – į QS World University Rankings ir Academic Ranking of World Universities turėtų būti vienas keturių šimtų tarpe, o du – penkių šimtų. Lyginu su kitu projektu. Susitarime yra nurodyti trys tikslai, iš kurių vienas susijęs su universitetu: Kad ne mažiau nei 2 aukštosios mokyklos patektų bent į vieną QS World University Rankings ir Academic Ranking of World Universities reitingų (400 – ke). Tai dabar ir neaišku, koks jau tas rezultatas turėtų būti. Tarsi tik universitetai tėra aukštosios mokyklos, o kolegijos kažkur prašapo. O Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra dvinarė...

Bet čia tik pradžia. Suprantu, Lietuva tapo EBPO nare, tai PISA tyrimai kaip ir svarbūs. (Apskritai, jei šie tyrimai būtų korektiškai interpretuojami ir daroma jų antrinė analizė bei numatomos pagrįstos priemonės ugdymui/si tobulinti, jie tikrai būtų reikšmingi ir naudingi ugdymui/si tobulinti. Bet čia jau būtų kitas naratyvas.) Taigi, Plane parašytas 3.1. uždavinys: Pagerinti švietimo kokybę ir sumažinti ugdymosi rezultatų atotrūkį.

Poveikio rodiklio pavadinimas Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygį dalis. Nurodyta, kad 2030 m. skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo siektina reikšmė 55 proc.

Susitarime tikslai yra trys – du susieti su PISA, o vienas su aukštuoju mokslu (tas jau anksčiau paminėtas) ir tikrai korektiškumo požiūriu sunkokai koreliuoja su Plane numatytais. Susitarime nurodoma, kad Lietuvos mokinių pasiekimai pagal EBPO PISA tyrimų svarbiausius rodiklius patektų tarp 10 geriausių Europos sąjungoje (ES) ir EEE šalyse ir didžiausias mokinių pasiekimų skirtumas pagal EBPO (pasikliautinis intervalas) iš visų tyrimų sričių būtų ne didesnis nei PISA tyrime dalyvaujančių šalių vidurkis (intervalas, į kurį patenka 95 proc. mokinių pasiekimai).

Net nesileidžiant į detalesnes diskusijas, natūraliai kyla klausimas: Kodėl Lietuvos politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo projekte yra numatyti trys tikslai, iš kurių du susiję su PISA, o trečias su universitetų reitingų sistema? Negi mūsų tik tokie švietimo tikslai?

Panarsčius Susitarimą, iškyla ir kiti stebėtinai įdomūs dalykai. Kai kurie yra visai nuspėjami. Juk visiškai nesudėtinga atsakyti, kas slepiasi po Susitarimo 7 punktu Užtikrinti, kad iki 2022 metų gimnazijoms būtų nustatyta prievolė formuoti ne mažiau 2 paralelines klases, sudarant sąlygas gimnazijos klasių mokiniams rinktis pageidaujamų dalykų modulius ir siekti norimos karjeros.

Pasakos lieka pasakomis, nauji žanrai ir naratyvai savo keliu, bet kokiu keliu turėtų eiti Lietuvos švietimas ir kokia galima jo navigacinė sistema, lieka neaišku. Jei jau tarp dviejų medžių pasiklystama, tai kas toliau?

Nesuprantami lieka ir Susitarimo teiginiai, pavyzdžiui, 9 punktas Ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, sekant pasiteisinusia ES valstybių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki 6 metų. Kas atliko analizę ir sumodeliavo Lietuvos situacijoje tokią galimybę? – juk reikia pertvarkyti bendrojo ugdymo sistemą, parengti bendrojo ugdymo programas, priemones, mokytojų rengimo ir profesinio tobulinimo pertvarką etc. Jei nėra nesusapnuotos studijos (o jos nemačiau), taip ir norisi pasakyti: Fantastinė literatūra ne šioje lentynoje. Pirmiau atlikite situacijos analizę, pateikite pagrįstus modelius, tada ir siūlykite.

Apskritai, susitarime tiek keistai įdomių dalykų, pavyzdžiui, Įstatymo lygiu apibrėžti tautinių mažumų mokyklos sąvoką (19 pozicija). Tarsi negalima dabar dėl to susitarti. Arba ko vertas 20-tos pozicijos lozunginis teiginys Gerinti švietimo sistemą, kad reemigravę Lietuvos piliečiai ir atvykę užsieniečiai galėtų sklandžiau integruotis. Galų gale net ir paprastuose dalykuose pasiklystama. Plane rašoma: 3.4.1. Pameistrystės būdu besimokančių profesinių mokyklų mokinių dalis. Siektina galutinė (2030) reikšmė 15 procentų. Tuo tarpu Susitarime jau nurodoma, kad turėtų bent 20 procentų būti.

Ne tik tokie dideliai maži pasakymai tame Susitarime krenta į akį, bet kažkokia ideologinė eklektika, padaranti jį įvairių minčių kratiniu. Susidaro įspūdis, kad neaiškūs siekiniai vedžioja rašytojus į paraštes, neretai pamirštant net ir visų partijų programose įrašytą kokybės siekį. Kai nėra aišku, ko sieki, tai ir negali to siekti. Tada ir geros idėjos, kurių Susitarime tikrai yra, pasimeta, nes lieka nebeaišku, ar tikrai jos nuguls į sistemą ir bus sisteminis pokytis, į kurį pretenduojama ir su šešiamete pradine mokykla, ir su mokyklų pavaldumu. Juk 2 pozicija kviečia esminei diskusijai – Mokyklas, vykdančias aukštesnės pakopos nei pradinis ugdymas programas, perduoti valstybės pavaldumui ribotam laikotarpiui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas; ARBA Mokyklinio ugdymo tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms, taip didinti savarankiškumą ir atsakomybę už tinklo efektyvumą bei ugdymo rezultatus.

Kiekviena schema turi ir privalumų, ir trūkumų. Tad reikalinga analizė. Kur ji? O ar nėra kitų galimybių? Gal galima steigti savivaldybėse aukštos kokybės centrus (angl. excellent center). Be to, nieko nekalbama apie mokyklų modelius. Jau greit baigsis XXI amžiaus antras dešimtmetis, o Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos modelis įstrigęs praeityje, dar galima surasti ir herbartinės sistemos požymių. Ar tokia mokykla tinka naujajai kartai? Koks turėtų būti XXI amžiaus mokyklos modelis, kad tarptų nacionalinėje erdvėje ir būtų modernus? Tai nelengvas uždavinys, gal todėl ir apeinama.

Pasakos lieka pasakomis, nauji žanrai ir naratyvai savo keliu, bet kokiu keliu turėtų eiti Lietuvos švietimas ir kokia galima jo navigacinė sistema, lieka neaišku. Jei jau tarp dviejų medžių pasiklystama, tai kas toliau? Bet viltis yra. Manau, kad atsiras partijos lyderių, kurie pasitelks kompetentingus mokslininkus, praktikus ir parengs diskusijai bent jau principines nuostatas. Politinių partijų ideologijos skirtingos, bet siekiniai turi būti sutartiniai. Bent jau čia pasimokykime iš Estijos. Gerai pamenu, kad bendradarbiaujant su estais buvo rengiama Tautinės mokyklos koncepcija. Ir dar. Dera įsisąmoninti, kad švietimas yra investicija į Lietuvos ateitį, o ne tik išlaidos...Tad būtina jo kaitą atsakingai projektuoti.