Nuomonės

2020.01.11 08:58

Mykolas Drunga. Karo tikriausiai nebus

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.01.11 08:58

Pasaulio spaudos dėmesį dar vis kausto Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano konfliktas, kuris dar neišaugo į kruviną, pražūtingą karą ir daugelio nuomone tokiu netaps, nors Iranas grasino atkeršyti už generolo Qasemo Soleimani nužudymą ir apšaudė dvi amerikiečių bazes Irake.

Štai kelios skirtingos, bet būdingos ištraukos iš laikraščių redakcinių straipsnių ar komentarų.

Kinijos laikraštis „Jiefang Ribao“ klausė: „Ar Donaldui Trumpui seksis su savo ketinimu smogti kur papuola? Kiekvienu atveju tai jam labai rizikingas žaidimas. Lig šiol jis nesulaukė pritarimo nei šalies viduje, nei iš partnerių Europoje.

Daugelyje JAV miestų rengiami protestai prieš jo politiką Irano atžvilgiu. O iš JAV demokratų stovyklos sklindanti jam kritika tapo dar energingesnė.

Ir tikrai nepradžiugins JAV prezidento nė tai, kad Irano tauta kaip niekada anksčiau solidarizuojasi su savo valdžia ir reikalauja keršto“, – rašė Šanchajaus dienraštis.

Nuo savęs turėčiau pridurti, kad Amerikos prezidentas nė nežadėjo smogti kur papuola ir kad pritarimo šalies viduje D. Trumpas nesulaukė tik iš apytikriai pusės tautos, kita pusė jį daugmaž tvirtai palaiko. O demonstracijos taip pat rengiamos ne tik prieš, bet ir už jo politiką.

Tą gerai pastebėjo kito JAV priešininko, Rusijos, sostinės dienraštis „Gazeta“:

„D. Trumpui dėl Irano, tiesą sakant, nei šilta, nei šalta. Visais savo veiksmais jis sprendžia tik vieną ir tą pačią užduotį: jis siekia bet kokia kaina būti perrinktas.

Ir tam jis pasirengęs sukurstyti regioninį karą, kuriame žūtų tūkstančiai žmonių. Šita situacija, nors visiems baisi, taip pat parodo labai akivaizdų dalyką:

D. Trumpas šią akimirką leidžia nukristi amerikiečių politikos kaukei ir duoda suprasti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos į nieką pasaulyje neturi atsižvelgti“, – rašė Maskvos laikraštis.

Londone leidžiamas arabų dienraštis „Asharq al-Awsat“ pažymėjo, kad „Q. Soleimani nužudymas turės įtakos ne tik Irano užsienio politikai, bet stipriai paveiks ir vidaus politiką: generolo revoliuciniai nuopelnai leido jam pasirodyti kaip teisėtam kandidatui į valstybės prezidentus.

Bet dabar jis miręs, ir tas vakuumas prives prie brutalios kovos už valdžią tarp sistemą ramstančių jėgų. O čia atsiveria galimybė ir nuosaikiems, į reformas orientuotiems politikams, kurie galėtų pasinaudoti plyšiu, atsiradusiu tarp režimo ir didelės Irano gyventojų dalies“, – teigė arabų išeivių laikraštis.

„Teherano valdovai, kaip ir JAV prezidentas D. Trumpas, tikina, kad jie tikrai nenori karo. Bet ką tai reiškia?“, klausė regioninis Vokietijos laikraštis „Darmstadter Echo“ ir tęsė:

„Iranas rungtyniauja su Saudo Arabija dėl vyravimo Artimuosiuose Rytuose. Šių varžybų arenos yra Jemenas, Irakas ir Sirija. O D. Trumpo politika tiek draugui, tiek priešui yra visiškai neprognozuojama“, – įsitikinęs Darmštato dienraštis, mano nuomone, teisingai apibendrinęs padėtį.

Chemnico regioninis dienraštis „Freie Presse“ išreiškė viltį, „kad abi pusės nebus suinteresuotos konfliktą eskaluoti iki kraštutinumo. Juk Iranas kariškai visiškai neprilygsta Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Atviras karas reikštų ne tik mulų valdžios pabaigą, bet D. Trumpui reikštų ir pralaimėjimą 2020-ųjų metų rinkimuose“, – pažymėjo rytinės Vokietijos laikraštis.

Nacionalinis Frankfurto dienraštis „Allgemeine“ taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „po paskutiniųjų dienų iš Irano sklindančių grasinimų ir keršto priesaikų už amerikiečių įvykdytą generolo Soleimanio nužudymą, nė vienos gyvybės nepareikalavęs raketų paleidimas į dvi amerikiečių bazes atrodo kaip palyginti švelni priemonė, kuri konflikto neeskaluotų iki viršūnės, bet tik parodytų, kam Teheranas kariškai pajėgus.“

Švabijos Roitlingeno miesto dienraštis „General-Anzeiger“ patvirtino, jog „pažadėtasis kerštas su raketų išpuoliais prieš dvi amerikiečių bazes Irake pasiorodė gana blankus. Bet to sąmoningai ir siekta.

Irane tai buvo švenčiama kaip didelė pergalė. Ir iš tiesų Irano valdžia taip išsaugojo savo veidą, kartu neleisdama kerštui pasiekti kraštutinį laipsnį.

O karas reikštų dabartinės Irano valdžios, gal ir visos šijitų valstybės ligšioline jos forma pabaigą. Juk pakankamai tiksliai iš anksto paskelbtą karinį smūgį įvykdė revoliucijos gvardijos, ne reguliariosios Irano armijos, kariai.

Tai jie, gvardiečiai, Irake parėmė šiitiškus ginkluotus būrius ir vadovaujami generolo Q. Soleimani Irake sėkmingai kovojo su vadinamąja Islamo valstybe.

Jeigu reikėtų papildomų baudžiamųjų akcijų, šiitų revoliucijos kariai rengtų išpuolius Libane, Sirijoje, Gazos ruože, Irake“, – rašė Švabijos laikraštis.

Kitas Frankfurto dienraštis, „Rundschau“, teigė, jog Ali Khamenei vadovaujama Irano vyriausybė nori galimybę derėtis palikti atvirą, ypač dėl slegiančių ekonominių sankcijų sušvelninimo.

Tuo pačiu A. Khamenei neišleidžia iš akių savo didžiojo strateginio tikslo. Jis nori palaužti Jungtinių Amerikos Valstijų pasipriešinimą, jas išsekinti, idant jos kuo greičiau iš Irako pasišalintų. Tada Teheranui būtų laisvas kelias į Bagdadą“, – rašė Frankfurto laikraštis.

Tačiau Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ įspėjo, jog „nors milijonai šiomis grėsmingomis dienomis būrėsi aplink Irano valstybės vadovybę, tai iš dalies tie patys, kurie lapkričio mėnesį šimtais tūkstančių išsiliejo į gatves protestuodami prieš režimą. Jų problemos kaip buvo, taip ir lieka neišspręstos.

Jų dalyvavimas gedulo eitynėse kilo ne iš solidarumo su klerikaliniais valdovais, o iš protesto prieš didžiosios valstybės aroganciją, kuri sau leidžia ignoruoti tautų teisę, kai tik tai tarnauja jos interesams.“

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi