Nuomonės

2020.01.09 14:22

Ramūnas Terleckas. Proga peržvelgti piliečių sekimo tvarką

Ramūnas Terleckas, apžvalgininkas2020.01.09 14:22

Kad ir ką manyčiau apie lietuvių kalbos mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės elgesį, kuri dar visai neseniai raudonais dažais švaistėsi Lukiškių aikštėje, jos sulaikymas sausio 3 d. nemaloniai nustebino.

Regis, kad vis greičiau sukame policinės valstybės kryptimi ir ne tik premjero ar Seimo Kultūros komiteto pirmininko galvose. Iš internete matytų siužetų, atrodo, kad policija moterį sulaikė tik todėl, kad ji mosavo trispalve šalia Trispalvės alėjos.

Gal tik sutapo, kad praėjus kelioms dienoms nuo incidento Trispalvės alėjoje, prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios išplėstų žvalgybos tarnybų galias. Dalis teisininkų pastebi, kad kai kurios jų gali kirstis su žmogaus teisėmis.

Kvailai bauginančiai atrodė ir trys policijos ekipažai atvykę tramdyti keturių Lietuvos Respublikos piliečių. Sąmokslo teorijų mylėtojai pasakytų, jog viskas buvo surežisuota, o režisierius lieka incognito ir smagiai tampo lėlių virvutes, besidžiaugdamas didėjančia priešprieša visuomenėje.

Manau, kad viskas daug paprasčiau, bet ne ką linksmiau.

Mąžta pareigūnų kompetencijos bei intelektas ir didėja pasitikėjimas stipresniojo valia bei beveidžių instrukcijų galia. Sąvokoms teisė ir teisingumas vietos lieka vis mažiau.

Gal tik sutapo, kad praėjus kelioms dienoms nuo incidento Trispalvės alėjoje, prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios išplėstų žvalgybos tarnybų galias. Dalis teisininkų pastebi, kad kai kurios jų gali kirstis su žmogaus teisėmis.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis per LRT radiją patikino, kad masinio piliečių sekimo tikrai nebus. Galima tikėti, galima netikėti.

Patirtis sako, kad žodis eteryje yra nieko vertas prieš raidę įstatyme.

Kas laikoma rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis valstybės interesams nėra aiškiai reglamentuojamas.

Beje, dviprasmiškų raidžių Žvalgybos įstatyme tikrai yra. Tiksliau pasakius, trūksta aiškumo ir apibrėžtumo, todėl jis, anksčiau ar vėliau, atsidurs diskusijų, o galbūt ir Konstitucinio Teismo lauke.

Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatymo 11–15 straipsniai, skirti reglamentuoti žvalgybos informacijos rinkimą, nenustato konkrečių informacijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą rinkimo aplinkybių, kurioms esant derėtų imtis tokių veiksmų. Todėl neaišku, kaip apygardos teismas gali nuspręsti, ar reikia žmogų pradėti sekti.

Kas laikoma rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis valstybės interesams nėra aiškiai reglamentuojamas.

Neapibrėžtas maksimalaus žvalgybos informacijos rinkimo terminas. Pagal įstatymą sekimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių. Ten pat nustatyta, jog pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi informacijos apie privatų žmogaus gyvenimą rinkimas ir jo sekimas gali trukti visą gyvenimą.

Pastaruoju metu daugėja bylų, kuriose pagrindiniais kaltintojų ginklais tampa būtent slapta surinkti duomenys. Advokatai vis dažniau piktinasi, kad jie pateikiami selektyviai, atrenkant tik tuos epizodus, kurie tinka kaltinimui pagrįsti, tačiau nežiūrima konteksto ir visumos.

Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad kai informacijos rinkimo galios yra suteiktos vykdomajai valdžiai bei atitinkami veiksmai vykdomi slaptai, yra akivaizdi piktnaudžiavimo įgaliojimais rizika. Todėl yra labai svarbu turėti aiškias, detalias slapto sekimo taisykles, ypatingai kai technologijos tampa vis sudėtingesnės.

Žvalgybos įstatymui aiškumo trūksta, todėl neabejoju, kad jį reikės keisti. Ypač todėl, kad privatumas yra ne prabangos teisė, o kertinė laisvos ir demokratinės visuomenės dalis.